Kitas europarlamentaras – Valentinas Mazuronis – pats paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Jis eis į rinkimus neatstovaudamas jokiai partinei linijai, nes, kiek man žinoma, Mazuronis, po išsiskyrimo su eilinėmis partijomis, šiuo metu neturi taip vadinamo „partinio paso“. Taigi jo galimybės yra nulinės, atsižvelgiant į tai, kad netgi tada, kai jis turėjo „partinį pasą“, jo rezultatai rinkimuose buvo, švelniai tariant, silpnoki.
Dar viena kandidatė – Seimo narė Aušra Maldeikienė, turinti ekonomistės profesiją, bet be partinio užnugario. Taigi ateinančių metų rinkimų kampanijoje ji priklausys politiniam folklorui, nors įdomių ekonominių idėjų, tikiuosi, išgirsime.
Naglis Puteikis – dar vienas „apsiskelbėlis“ į prezidento kėdę. Jis yra Seimo narys, kuris viešumoje išpopuliarėjo dėl radikalių antikorupcinių ir antisisteminių šūkių. Bet panašu, kad šiuo klausimu politikas jau išsisėmė. Paskutiniuose Seimo rinkimuose Puteikio politinis judėjimas neperžengė rinkimų slenksčio, todėl prezidentinis barjeras jam tikrai bus pernelyg aukštas.
Rinkimų pavardžių biržoje taip pat yra gerai žinomas ekonomistas Gitanas Nausėda, kurį būtų galima apibūdinti kaip amžiną, bet visada nepribrendusį kandidatą. Praeityje, prieš prezidento rinkimus, liberali žiniasklaida bandė bent keliskart „išpūsti“ Nausėdos pavardę, tačiau jis vis nuspręsdavo nekandidatuoti. Gali būti, kad ir šį kartą Nausėda tik „atsiduos meditacijai ties šiuo klausimu“, kaip sakė vienas iš „Žvaigždžių karų“ personažų, ir viskas tuo baigsis.
Potencialus kandidatas į prezidentus – taip kalbama apie sensacingąjį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, kuris yra žinomas, nes parduoda gerą „Vici“ silkę. Jeigu jis iš tikrųjų norėtų dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, tuomet, neatsiradus jokiai žuviai prezidentiniame rinkimų tvenkinyje, ir Matijošaitis tiktų būti žuvimi.
Sklando gandai, kad socialdemokratai, nukraujavę dėl padalijimų ir partinių kovų, savo kandidatu mato Vytenį Andriukaitį, kuris šiuo metu yra Lietuvos deleguotas Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Na, ką gi, linkime jam sveikatos, jeigu jau protui per vėlu, kaip sako patarlė, primenant skaitytojams, kad vieną kartą savo politinėje karjeroje Andriukaitis jau bandė laimę prezidento rinkimuose. Tuo metu jis labai stengėsi, net dainavo ir šoko, ir prisišoko tik iki 8 proc. palaikymo, jeigu gerai prisimenu.
Konservatoriai nuo pat pasirodymo Lietuvos politinėje scenoje tik vieną kartą sugebėjo išrinkti nuosavą kandidatą į prezidento postą. Juo buvo tuometinis jų lyderis, Lietuvos „nepriklausomybės tėvas“ Vytautas Landsbergis, kurio didžiausias svajonė visada buvo tapti prezidentu. Tačiau rinkėjai „nepriklausomybės tėvui“ buvo negailestingi, apdovanojo jį tokiu palaikymu, kad net antrajam turui neužteko. Nuo to laiko traumuoti konservatoriai niekada nepristatė potencialaus prezidento, tik užsikabindavo už tuo metu populiariausio kandidato. Per pastarąjį dešimtmetį juo buvo Dalia Grybauskaitė, apie kurią Landsbergis pasakė: „Tebūnie Dalia, dabar Lietuvos Dalia“, darant prielaidą, kad anksčiau tai buvo Dalia ne iš Lietuvos. Tačiau Dalia jau pasitraukia, todėl šį kartą konservatoriai išgliaudė du rimtus savo kandidatus: Vygaudą Ušacką ir Žygimantą Pavilionį, kurie susigrums tarpusavyje partijos rinkimuose. Abiems linkiu sėkmės.
Įvairiaspalviame kandidatų į prezidento postą peletone verta išskirti Vilniaus krašto kandidatą Valdemarą Tomaševskį, kuris, būdamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiu, prieš ketverius metus prezidento rinkimuose tiesiogine prasme Vilniaus krašte nušlavė Dalią Grybauskaitę, visuose kituose Lietuvos regionuose buvusią nenugalimą. Bendrame balanse jis surinko 110 000 rinkėjų balsų, laimėdamas net aštuoniuose rajonuose, išsidėsčiusiose per du šimtus rinkimų apygardų. Sostinėje tarp visų kandidatų Tomaševskis nusileido tik būsimai prezidentei, užimdamas antrąją poziciją.
Galiausiai, atsižvelgiant į potencialių kandidatų į prezidentus sąrašą, neįmanoma nepaminėti dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio, kuris, jeigu dalyvautų rinkimuose, būtų rimtas kandidatas į aukščiausią šalies postą. Mano nuomone, problema ta, kad nėra kuo pakeisti Skvernelio vyriausybės vadovo poste. Be jo vyriausybė galėjo nukentėti dėl 8 dydžio smūgių pagal Richterio skalę ir subyrėti.
Atrodytų, kad kandidatų į prezidento postą biržoje pavardžių yra daug, tačiau rimtų – tik tiek, kiek žuvų nekibimo metu...
Tadeuš Andžejevski
