Tad nesistebėkime, kad mus išjuokė. Ir gal Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasimeta aiškindamas, ar mes kreipėmės į Vokietijos vyriausybę dėl šarvuočių Boxer, ar vokiečiai viską sugalvojo siekdami pažeminti Lietuvą?

Ilgus mėnesius Lietuvoje netilo audra po to, kai Renata Cytacka parašė, kad Prezidentė D. Grybauskaitė meluoja teigdama, jog nėra jokių tarptautinių dokumentų, kaltinančių mūsų šalį tautinių mažumų teisių pažeidimais.

Įdomu, ar konservatorių (ir Seimo opozicijos) lyderis Andrius Kubilius žino, kad DELFI portale  neseniai paskelbtoje savo dviejų dalių psichoanalizėje dėl Lietuvos-Lenkijos priešiškumo priežasties-pasekmės ryšio atšiauriai varo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos elektoratą? Juk manau, kad šio kūrinio tikslas buvo ne varyti, o išvaryti... LLRA „demoną“ iš Vilniaus ir Vilniaus krašto. Ir, visų pirma, iš rinkėjų sąmonės.

Regis, dar prieš dešimtmetį naujienas iš užsienio sekdavome gan atsainiai. Žiūrėdami reportažus apie tai, kaip kažkur pasaulyje liepsnodami žemyn sminga lėktuvai, skęsta laivai, žmonės kariauja, šaudo, aidi sprogimai ir liejasi aukų ašaros, mes tyliai sau pamanydavome „kaip siaubinga, bet, ačiū Dievui, tai vyksta ne pas mus". Kad ir kokios nelaimės kamavo užsienio šalis, mums tai atrodė pernelyg svetima, neįmanoma, gal netgi ir visai neįdomu. Nes mes manėme, kad tolimos katastrofos niekaip negali paveikti mūsų likimų.

Vasario 16-ąją, kaip ir kiekvienais metais, šventėme nacionalinę šventę – Nepriklausomybės paskelbimą. Kaip ir kiekvienais metais buvo oficialus minėjimas, iškilmingi pobūviai, pakilios  piliečių, į miesto gatves daugiausia susirinkusių su trispalvėmis vėliavomis, nuotaikos. Žodžiu, buvo nuotaikinga, pakilu ir patriotiška, išskyrus tai, kad... tarytum ne visiems.

Apklausos Lietuvoje yra kaip apsukrus  magas – šis iš skrybėlės visada ištraukia baltą triušį, o jos LLRA visada pateikia pesimistines prognozes. Visa tai sieja vienas dalykas – iliuzija, įmantrus apgaudinėjimas mūvint baltas pirštines. Abiejų tikslas yra manipuliavimas naudojant sugestiją. Kas perka bilietą, – gauna  triušį, kas užsako apklausas, – turi paramos stulpelius pagal pageidavimą. Tačiau kiekvienas šou reikalauja įgarsinimo. Magas turi asistentą, kalbantį su sale, apklausos – sumaištį sėjantį A. Radčenką.

Iki rinkimų – vos 15 dienų, o Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareigūnai kas minutę ieško galimybių sutrukdyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai startuoti juose.

Pasibjaurėjau. Rinkimų į savivaldybių tarybas kampanija vos prasidėjo, o mano galvoje sukasi klausimas: „Kas darosi su tais rinkimais Vilniaus krašte?“ Šis klausimas kilo pažiūrėjus pirmą  televizijos diskusiją su opozicinėmis partijomis, startuojančiomis Vilniaus rajone.

Savivaldybių rinkimai jau čia pat – iki jų liko mažiau nei mėnuo. Šie rinkimai ypatingi tuo, kad Lietuvos žmonės pirmą kartą tiesiogiai rinks merus, taip pat ypatingi ir dėl kitos priežasties, nes pirmą kartą kuriamos problemos registruojant rinkimų sąrašus ir jų pavadinimus. Rinkimų kampanija  įžengia į lemiamą etapą ir, kaip visada tokiais atvejais, į dalykišką ir ramų LLRA  argumentavimą jos oponentai atsako apgailėtinomis atakomis ir melu.