Praėjusios savaitės pabaigoje Vilnius galėjo pasijusti šiek tiek panašus į mažą Paryžių, kai jo gyventojai sužinojo, kad, kaip ir paryžiečiams, jiems gresia teroristinis išpuolis.

Mane labai pralinksmino žinia, kad susitelkusi ir pasivadinusi „Talka“ (už Lietuvos valstybinę kalbą) patriotų-entuziastų grupė surinko daugiau nei 69 tūkst. dėl piliečių Seimui svarstyti teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siekiama neleisti lietuviams naudoti taisyklingos (originalios) „nuodėmingos meilės“ vaisių vardų bei pavardžių versijos.

Buvo toks Lenkijos-Lietuvos santykių laikotarpis, kai galbūt norint pasirodyti ir beveik prievarta buvo bandoma įteigti, kad nieko blogo nevyksta. Apie esamas ir nuolat didėjančias Vilniaus krašto problemas dėl vietos lenkų teisių buvo kalbama neaiškiai, lyg tai būtų tik „nedideli debesėliai giedrame danguje“.

Šis žodis geriausiai atspindi situaciją, šiuo metu vyraujančią valstybėje, kai kalbama apie funkcionavimą ir konstitucinį jos aukščiausių organų bendradarbiavimą. Prezidentė ir Seimas, nuožmiai kovodami dėl naujojo generalinio prokuroro skyrimo taisyklių, susigrūmė klinče tarsi šernai, rujos metu susikabinę iltimis. Vykstant aršiai kovai dėl valdžios, taip pat apsinuogino svarbiausių sprendimų mūsų šalyje priėmimo užkulisiai...

Tai turėjo būti sėkmė, o tapo problema. Gražiausias mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės žaislas – mobilusis dujų terminalas „Nepriklausomybė“ – pasirodė besąs toks brangus, kad šiandien ekspertai griebiasi už galvų: ką čia padarius?

Prieš savaitę Lenkijoje įvyko Parlamento rinkimai, šiek tiek anksčiau – prezidento. Jų rezultatas yra vienareikšmis – artimiausiais metais šalį prie Vyslos valdys Teisė ir teisingumas – konservatyvi, ideologinė, vertybes gerbianti partija. Priešingai nei jos pirmtakė, TT labiau vertins bendradarbiavimą ir regionų sąjungų kūrimą, o ne Europos Sąjungoje dominuojančių pagrindinių partijų srovės laikymąsi.

Mane stebina ką tik pademonstruota mūsų Prezidentūros ir Vyriausybės vienybė. Pasirodo, Prezidentė Dalia Grybauskaitė naujai išrinktiems Lenkijos valdžios atstovams turi tokius pat, „taškas į tašką“, lūkesčius, kaip ir premjero Algirdo Butkevičiaus komandos nariai.

Prezidentė vėl premjerauja – prieš kelias dienas rašė „Lietuvos rytas“, komentuodamas tai, kad sutartį su Lenkija dėl dujotiekio (kuris su Lenkija sujungs Baltijos respublikas) finansavimo pasirašys ne ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Spalio 16 dieną surengtas mitingas prieš neteisingą socialinę ir švietimo politiką Lietuvoje, manau, yra toks įvykis, į kurį filosofai ir politologai turėtų atsigręžti net po daugelio metų. Aišku, tada problemos bus jau kitos, bet vis tiek šis mitingas iškelia tokį fenomenalų įvykį, kurio aktualumas išliks tiesiog nepavaldus laikui.

Koks įžeidimas, kokia gėda! Faktas, kad Sirijos pabėgėliai nenori apsigyventi Lietuvoje, yra, kaip bevyniotum, didelė negarbė mūsų valdžios atstovams.