Kaip žinoma, ką, tiesą sakant, komentavau, Seimas jau du kartus atmetė prezidentės pasiūlytus kandidatus, taip priešindamasis valstybės vadovės primetamiems vadinamiesiems „kišeniniams prokurorams“. Seimo nariams pagaliau nusibodo situacija, kai D. Grybauskaitė jai pavaldžius „prokuroriukus“ išsitraukdavo iš rankovės tarsi fokusininkas triušius iš skrybėlės.

Seimo „gana“ užgavo prezidentės ego taip stipriai, kad dėl pasipriešinimo įsiutusi Daukanto aikštės rūmų šeimininkė net paskelbė, kad visai nesiūlys naujo kandidato, kol dirba dabartinis Seimas. Po to turėjo susitramdyti pabūgusi to, kad ji pati bus pašalinta iš sprendimų dėl prokuratūros vadovo skyrimo priėmimo proceso (Seime jau pateikti pasiūlymai, kad  Vyriausybė  pristatytų kandidatą).

Tokio eventualumo pastatyta į keblią padėtį D. Grybauskaitė tarsi susitaikyti į rūmus pakvietė Seimo valdybą pasitarti. Už uždarų durų turėta susitarti, kaip pagaliau atlaisvinti sukryžiuotas iltis. Bet kai žinios iš konfidencialaus pasitarimo nutekėjo į žiniasklaidą, daugeliui, ypač tiems, turintiems silpnus nervus, sukėlė kalbos organų paralyžių. Iš tiesų, galima netekti žado netikėtai sužinojus, kad aukščiausio lygio susitikimai prezidentūroje primena slaptus mafijozų pasimatymus, kuriuose nusikalstamo pasaulio atstovai vieni kitus verčia priimti sprendimus naudodami tarpusavio grasinimus, šantažą ar oponentų šmeižtą.

Pasak paprastai tokiose situacijose patikimo „Lietuvos ryto“, viršūnių susitikimas buvo kupinas valstybės vadovės grasinimų ir bauginimo atskleisti paslaptis. D. Grybauskaitė iš pradžių reikalavo iš Seimo Prezidiumo, kad kitas balsavimas dėl jau trečio prezidentės kandidato į generalinio prokuroro pareigas būtų paskelbtas kaip atviras. Juk slaptas balsavimas potencialius nepaklusnius parlamentarus apsaugotų nuo Prezidentūros šeimininkės, nežinančios, kam atkeršyti nesėkmės atveju, rūstybės. Be to, aiškus neįgaliotų asmenų kišimasis į Seimo darbą tikriausiai suerzino narsiai besipriešinusių D. Grybauskaitės spaudimui parlamentarų savimeilę.

Ir tada, kaip atskleidžia L.R., „D. Grybauskaitė įėjo į savo įprastą amplua, esą pakviestiems į pasitarimą atskleisianti jos turimą „operatyvinę pažymą“ dėl kai kurių parlamentarų, lyg ir susitikdavusių Kaišiadoryje ir sąmokslavusių prieš Seimo atmestą prokuroro Meilučio kandidatūrą. Prezidentės „kablys“ turėjo paliesti tris Seimo narius: socialdemokratus Julių Sabatauską ir Bronių Bradauską bei „darbietį“ Vytautą Gapšį.

Jei D. Grybauskaitė išreiškė viltį, kad po tokios bombos („operatyvinė pažyma“ – ne juokai) Seimo nariams kils paniška baimė, tai labai klydo. Seimo nariai, kuriems pagrasinta kabliais, tiesiog išjuokė prezidentę į akis. J. Sabatauskas, įtardamas paranormalių reiškinių įtaką jos autoriams, pavyzdžiui, paklausė: „Kokia buvo mėnulio fazė rašant pažymą?“ B. Bradauskas lakoniškai darė prielaidą, kad prezidentė prisimintų visą tą incidentą: „Na, žinote, moterys kartais sapnuoja“, – tyčiojosi iš „pažymos“ socialdemokratų baronas. V. Gapšys buvo tiesiog žiaurus, šaipydamasis iš prezidentės grasinimų „operatyviniu“ dokumentėliu sakydamas, jog „prezidentės patarėjai kažką blogai išgirdo, slapta pasiklausydami Seimo tualetuose“.

Ir iš tiesų, galima puikiai pajuokauti iš prezidentės operatyvinių popiergalių, pagamintų paslaugių tarnybų, jei ne viso to cirko objektas. Juk ši byla susijusi su teisingumo valdžios viršininku, kurį prezidentė bando „paskirti“, naudodama grasinimus ir šantažą.

Jau nekalbu apie demokratijos esmę, nes gėda prieš Baltarusiją...

Tadeuš  Andžejevski