Politinės galios kaitą Lietuvoje įtakoja tautinės mažumos

2015-10-22, 10:43
Įvertinkite šį įrašą
(10 balsai)
Gintarė Pugačiauskaitė Gintarė Pugačiauskaitė

Spalio 16 dieną surengtas mitingas prieš neteisingą socialinę ir švietimo politiką Lietuvoje, manau, yra toks įvykis, į kurį filosofai ir politologai turėtų atsigręžti net po daugelio metų. Aišku, tada problemos bus jau kitos, bet vis tiek šis mitingas iškelia tokį fenomenalų įvykį, kurio aktualumas išliks tiesiog nepavaldus laikui.

Kaip jau žinoma, spalio 16-osios mitinge bene drąsiausiai ir veržliausiai visiems drąsos įkvėpė būtent tautinių mažumų atstovai, palaikomi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Kritikuota buvo ne tik švietimo politika: protesto dalyviai pasisakė ir prieš naująjį socialinį modelį. Štai čia ir ryškėja pirmas svarbus klausimas: kaipgi susiklostė, kad visus šalies dirbančiuosius aktyviausiai gina būtent mažumos? Juk darbuotojų teisės – visuotinis interesas, tačiau jo gynyba užsiima tikrai ne visi. Kas atsitiko daugumai, jei lenkai, baltarusiai ir rusai turi vesti į kovą už savo teises netgi pačius lietuvius?

Pirmiausia, galima daryti išvadą, kad tautinių mažumų politika gerokai išaugo, sustiprėjo ir į savo aktualijų lauką įtraukė visos šalies, visų piliečių, ne tik lenkų, rusų ar baltarusių problemas.  Tai – ženklas, kad mūsų šalyje kuriasi tokia politinė jėga, kuri sugeba užtikrintai plėsti savo kryptis ir sklandžiai dorotis su sudėtingais uždaviniais. Ginti mažumų teises – didelis iššūkis, bet suvienyti kovai dar ir daugumą – tam jau reikia tvirto vertybinio pagrindo ir profesionalumo.

Sąvokos „mažuma“ ir „dauguma“ ima keistis, transformuotis, jos jau greitai nebereikš to, ką reiškė anksčiau. Nes juk kokia tai mažuma, jei jos balsas drąsesnis ir garsesnis nei daugumos? Mažuma mums jau pasirodė visu savo ryžtu bei galia, ir pranoko pati save, nes pasisakė už  visos Lietuvos gyventojų interesus.

Kita vertus, tai skatina susimąstyti apie daugumos vaidmenį, kuris, regis, silpsta. Galbūt dauguma pavargo? Bijo? O gal daugumos atstovai yra nebetinkami, nebesugebantys įkvėpti žmonių kovai už savo teises, todėl lyderių dairomasi tarp mažumos politikų? Nieko nuostabaus: daugelis šalies gyventojų juk kliovėsi socialdemokratais, o šie, užsiėmę savais reikalais, neturi kada ginti žmonių. Bet neverta dėl jų sukti galvos, nes jie ir patys žino: kad ir kiek nemokamai besimaudytum Druskininkų vandens parke, purvas nuo reputacijos ir sąžinės vis tiek nenusiplaus.  

Galiausiai aš manau, kad nerimauti nėra dėl ko – jei norėsime kovoti, naujus ir patikimus bendražygius rasime nesunkiai. Ir nesvarbu, kas mes esame – dauguma ar mažuma. Nes susivieniję mes esame viskas.

Gintarė Pugačiauskaitė

Komentarai  

 
#1 Kalbos inspekcija 2016-01-26 11:44
Įtakoti – vertinys iš rusų kalbos žodžio влиять (влияние) yra knyginis, nesisteminis darinys. Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai nedaromi. Šis vertinys, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, gali būti keičiamas žodžiais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat junginiais daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos. Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą dar galėtų būti vartojamas knygiškesnis daryti poveikį arba vaizdingesnis palikti pėdsaką (žr. Rasuolė Vladarskienė „Dar kartą dėl žodžio įtakoti“. – „Gimtoji kalba“, 2012, nr. 10, p. 17–23).
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24