Lietuvos lenkų sąjunga reiškia susirūpinimą dėl stiprėjančios asimiliacinės politikos mūsų šalyje. Paskutiniu metu tai aiškiai išryškėjo švietime ir sukėlė Lietuvos lenkų pasipiktinimą bei protestus.

2015 m. rugsėjo 2 d. tėvų paskelbtą „tuščių suolų streiką“ parėmė absoliuti dauguma lenkų mokyklų šalyje. Taip prastai traktuojant tautinių mažumų turimas teises, panašios akcijos, netgi stiprėjančios, turi pagrindą vykti ir ateityje.

2011 m. kovo 17 d. be pasitarimo su lenkų bendruomene priimtas naujas Švietimo įstatymas. Jau tada tai sukėlė mokinių ir jų tėvų pasipiktinimą. Valdžia visiškai ignoravo 60 tūkst. parašų, surinktų prieš Švietimo įstatymo atnaujinimą. Valdžia nerimtai vertino 2011 m. rugsėjo 2 d. vykusį lenkų mokyklų bendruomenių streiką. Deja, jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė ir Lietuvos-Lenkijos ekspertų posėdžiai, kurių metu reikėjo ištirti esamą padėtį ir parengti veiksmų seką, užkirsiančią kelią tolesniam situacijos blogėjimui. Taip pat nepavyko paruošti atitinkamų dokumentų ministerijose. Lenkų bendruomenės viltys, dedamos į vyriausybės programą, kuri buvo priimta po 2012 metų Seimo rinkimų, nebuvo pateisintos.

Didžiausią nerimą keliantį situacija iškilo baigiant realizuoti mokyklų reorganizacijos procesą. Ypatingai Vilniuje. Sostinėje naujoji savivaldybės valdžia pasižymėjo pompastiška arogancija ir aiškiai diskriminaciniu elgesiu tautinių mažumų švietimo įstaigų atžvilgiu. Nepaisant vidurinių mokyklų intensyvaus pasiruošimo akreditacijai ir tapimui gimnazijomis, nepaisant Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Švietimo įstatymo pataisų, kurios pratęsė akreditacijos terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d., Vilniaus miesto valdančioji koalicija atostogų metu skubiai „prastūmė“ sprendimus dėl tautinių mažumų mokyklų reorganizacijos iš vidurinių į pagrindines. Įgyvendinant savo ketinimus, mokyklų atžvilgiu buvo griebtasi šantažo. Tokiu pat klastingu būdu likviduota pagrindinė mokykla Jeruzalėje, kurioje dėstoma lenkų kalba.

Toks ciniškas sostinės gyventojų teisės mokyti savo vaikus pasirinktose mokyklose nepaisymas sukėlė pagrįstą lenkų bendruomenės pasipiktinimą. Jo išraiška tapo šių metų rugsėjo 2 d. tautinių mažumų švietimo įstaigose vykęs „tuščių suolų streikas“.

Šioje situacijoje pasipiktinimą kelia švietimo ir mokslo, užsienio reikalų ministrų,  premjero reakcija į tautinių mažumų turimą teisę reikšti savo nepasitenkinimą dėl valdžios veiksmų. Vyriausybės kanceliarija premjero vardu net pasiryžo skleisti melagingą informaciją neva mokinių krepšelis tautinių mažumų mokyklose yra 40 proc. didesnis. Atsiranda viešas gąsdinimas administracinėmis baudomis ir mokinių bei tėvų kaltinimas politikavimu.

Akivaizdus ratifikuotų tarptautinių dokumentų ignoravimas diskredituoja Lietuvą pasaulinėje arenoje ir apnuogina Lietuvos valdančiųjų elito veidmainystę.

Lietuvos lenkų sąjunga lenkų tautinės mažumos teisių į švietimą apribojimą vertina kaip asimiliacinės politikos elementą.

Lietuvos lenkų sąjungos vyriausioji valdyba solidarizuojasi su mokiniais ir jų tėvais, kurie siekia apginti vaikų interesus bei išreiškia paramą jų veiksmams, nukreiptiems į jiems priklausančių teisių užtikrinimą.

Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas
Michal Mackevič