Nuo rugsėjo 2 dienos mokyklų lenkų mokomąja kalba tėvai ir mokiniai Lietuvoje skelbia visuotinį streiką.
Šio sprendimo priėmimą sąlygojo pastarieji faktai:
• 2011 metais, nepaisant Lietuvos lenkų bendruomenės protestų, buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, dėl kurių žymiai pablogėjo mokymosi sąlygos tautinių mažumų mokyklose.
• Buvo surinkta 60 tūkst. asmenų, išreiškusių protestą prieš įstatymo pakeitimus, parašų. Parašai perduoti Seimui, Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai. Deja, visų šių valdžios institucijų atsakas tebuvo ignoravimas.
• 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo paskelbtas Lietuvos lenkų mokyklų streikas.
• 2011 m. rugsėjo 4 d. į Vilnų atvyko tuometinis Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Streikas buvo sustabdytas. Su Lietuvos Vyriausybe buvo suderintas Tarpvyriausybinės ekspertų grupės, kuri išnagrinėtų priimtų įstatymų rezultatus ir parengtų rekomendacijas šiuo klausimu, sukūrimas.
• 2011 m. lapkričio mėn., įvykus penkiems susitikimams, Lenkijos-Lietuvos ekspertų grupė baigė savo darbą be jokių susitarimų. Nebuvo susitarta net dėl bendro pareiškimo. Lietuvos komunikatas leidžia teigti, kad Lietuvos valdžios institucijos neketina nieko keisti.
• 2011 m. gruodį LR Švietimo ir mokslo ministerija sukuria ministerijos grupę, skirtą aptarti švietimo įstatymo klausimams. Komandos darbas baigiasi nepasiekus jokio rezultato. Buvo atmestas net pats sumanymas atlikti Švietimo įstatymo pakeitimus.
• 2012 metais vyksta rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriuose pralaimi ankstesnė konservatorių ir liberalų koalicija. Rinkimuose pergalę iškovoja socialdemokratai ir Darbo partija. Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasiekia esminį laimėjimą: pirmą kartą peržengia 5 proc. slenkstį ir su aštuoniais Seimo nariais sudaro frakciją, kuri prisijungia prie valdančiosios koalicijos.
• Valdančiosios koalicijos programoje, kuri buvo priimta LR Seimo, atsirado nuostatos dėl nevykusių eksperimentų su Švietimo įstatymu. Į programą buvo įtrauktas įsipareigojimas pakoreguoti mokyklų reformą, atsižvelgiant į suformuotą ir sėkmingai veikiančią tautinių mažumų švietimo sistemą ir įsipareigojimas atlikti tautinių mažumų mokyklų tinklo pakeitimus pagal mokyklų bendruomenių interesus.
• Per trejus metus, nepaisant daugelio Vyriausybės pažadų (tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniuose pokalbiuose) atsižvelgti į Lietuvos lenkų bendruomenės poreikius, nebuvo žengta jokių žingsnių. Nepaisant pažadų įtraukti į Švietimo įstatymą nuostatą dėl tautinių mažumų mokyklų statuso, tai net nebuvo svarstyta.
• Dėl nuolat nevykdomų rinkiminių pažadų, ypač dėl tautinių mažumų poreikių nepaisymo, 2014 rugpjūtį LLRA traukiasi iš koalicijos.
• Kai tapo aišku, jog dėl visų Lietuvos politinės scenos jėgų susitarimo tautinių mažumų mokykloms bus neįmanoma gauti specialaus statuso, tautinių mažumų mokyklos pradėjo kurti naujas mokymo programas, kad gautų vadinamosios „ ilgos gimnazijos“ statusą, kurioje pagal Švietimo įstatymą yra įmanoma mokytis nuo 1 iki 12 klasės imtinai.
• Švietimo ir mokslo ministerija delsia priimti sprendimus dėl tautinių mažumų mokyklų akreditavimo į „ilgas gimnazijas“, tačiau neteikia jokių esminių pastabų dėl pateiktų programų.
• 2015 m. kovo 1d. Lietuvoje vyksta savivaldos rinkimai. Vilniuje buvo įkurta Liberalų ir konservatorių koalicija. LLRA nepriklauso valdančiajai koalicijai. Švietimo klausimai perduodami konservatorių partijai.
• Vilnius miesto mero pavaduotojas, atsakingas už švietimą, deklaruoja, kad „pirmame savivaldybės Tarybos posėdyje neuždarinėsime lenkų mokyklų“.
• Jau kitame posėdyje teikiami nutarimų projektai, pagal kuriuos bandoma sumenkinti tautinių mažumų vidurines mokyklas iki pagrindinių mokyklų.
• Kelios Vilniaus mokyklos lietuvių dėstomąją kalba po Lietuvos vidaus reikalų ministro ir buvusio Lietuvos ministro pirmininko, konservatoriaus A.Kubiliaus vizito gauna „ilgosios vidurinės mokyklos“ statusus. Nepaisant analogiškos lenkų mokyklų padėties jos šio statuso negauna.
• Eiliniuose savivaldybės Tarybos posėdžiuose pateikiami projektai neformuoti lenkų mokyklose vyresnių (11-12) klasių.
• Vilniuje organizuojami mitingai ir vienos dienos įspėjamasis streikas (birželio 3 dieną).
• Lenkų mokyklose apsilanko policija, atlikdama tyrimą dėl tėvų, kurių vaikai dalyvavo streike. Po protestų persekiojusi tėvus, vaikus ir mokytojus, policija pasitraukia.
• Birželio 30 d. Lietuvos Seimas atidėjo mokyklų reorganizavimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
• Vilniaus mero pavaduotojas konservatorius V. Benkunskas praneša, kad Seimo nutarimo Vilniuje nebus laikomasi ir mokyklos bus reorganizuotos jau šiais mokslo metais.
• Liepos 8 dieną Vilniaus vicemeras siūlo J. Lelevelio vidurinei palikti vidurinės mokyklos statusą su sąlyga, kad ši išsikraustys iš suremontuoto ir apšiltinto, bendrovės „Wspólnota polska“ pastato, ir persikels į patalpas, kurioms būtinai reikia remonto. Tuo atveju, jei bendruomenė nesutiktų, mokykla negautų vidurinės mokyklos statuso. Mokyklos bendruomenė griežtai atmeta tokį „sandėrį“ ir šantažą.
• Liepos 15 d. Vilniaus m. savivaldybė priima nutarimus dėl J. Lelevelio vidurinės mokyklos reorganizacijos ir perkėlimo iš savo dabartinės būstinės į neremontuotą pastatą. Tokiu būdu pažeistos Švietimo įstatymo nuostatos, nurodančios, kad sprendimai dėl reorganizavimo gali būti priimami ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki mokslo metų pradžios, t.y. ne vėliau kaip iki gegužės 1-osios, ir tik gavus mokyklos tarybos sutikimą.
• Liepos 29 d. savivaldybės Taryba priima sprendimus dėl dar 10 tautinių mažumų mokyklų reorganizavimo iš vidurinių į pagrindines. Vėl buvo pažeisti Švietimo įstatymo reikalavimai dėl terminų ir sąlygų.
• Mokyklų bendruomenės nesutinka su įstatymų nesilaikymu. Tėvai pateikia bylas administraciniam teismui. Administracinis teismas, siekiant apsaugoti vaikų teises, iki teismo posėdžio sustabdo neteisėtus savivaldybės sprendimus.
• Rugpjūčio 20 d., po teismo nutarimo, mokyklų administracijos Vilniaus vicemero V. Benkunsko kvietimu atvyksta į posėdį dėl ateinančių mokslo metų. Į susitikimą taip pat atvyksta mokyklų tarybų, kurios pagal Švietimo įstatymą yra vyriausiasis valdymo organas mokykloje, atstovai. Vicemeras reikalauja, kad Tarybos atstovai paliktų posėdžių salę. Tėvai, remiantis Švietimo įstatymu, pareiškia, kad jie nori dalyvauti vicemero pokalbyje su mokyklų administracijomis, nes turi žinoti, kokie yra savivaldybės planai, susiję su mokyklomis. Vicemeras pareiškia, kad tada susitikimas neįvyks ir užsidaro savo kabinete.
• Mokyklų atstovai paskelbia pareiškimą, smerkiantį savivaldybės valdžios nenorą kalbėti su mokyklų bendruomenėmis.
• Teismo posėdis dėl Savivaldybės tarybos nutarimų planuojamas 2015 m. spalio 5 d.
• Rugpjūčio 24 d. Vilniaus vicemeras V. Benkunskas pareiškia, kad gerbia teismų valią ir savivaldybė nesipriešins 11-12 klasių formavimui šiais mokslo metais. Mokyklos formuoja vyresnes klases, vaikai grįžta į savo mokyklas.
• Vilniaus m. savivaldybė skundžia teismo nutartį dėl Savivaldybės tarybos nutarimo vykdymo sustabdymo.
• Rugpjūčio 31 d.,16 val. 30 min., savivaldybės atstovai praneša mokykloms apie aukštesnės instancijos teismo nutartį, kad paliekamas galioti savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų reorganizavimo ir reikalauja informuoti moksleivius apie tai, kad rugsėjo 1 d. neateitų į savo mokyklas. Tėvai ir mokyklų bendruomenės apskųsti nutarties galimybių neturėjo.
• Rugsėjo 1-ąją prasideda mokslo metai, o mūsų vaikai neturi jokios informacijos, į kurią mokyklą eiti ir kas jų laukia. Ypač sudėtinga abiturientų padėtis..
Dėl to, kas išdėstyta aukščiau, dėl diskriminacinės valdžios politikos tautinių mažumų mokyklų atžvilgiu, dėl Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, taip pat dėl to, kad Lietuvos Respublika pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, tėvai nemato jokios kitos išeities, kaip griežtai protestuoti prieš neteisybę ir diskriminaciją.
Rugsėjo 2 dieną prasideda visuotinis Lietuvos lenkų mokyklų streikas.
Miroslav Šeibak
www.kop-pl.com
