Lietuvos Respublikos Seimo narė Rita Tamašunienė susitikimo metu palietė kelis lenkų tautinei mažumai svarbius klausimus. Kalbėjo apie sąžiningumo stoką sudarant savivaldybių rinkimų komisijas. Priminė, kad per pernai vykusius savivaldos rinkimus Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) buvo pasiūliusi keturis kandidatus į savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, kurie atitiko Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pasiūlytų kandidatų nepatvirtino. Dėl to LLRA-KŠS neturėjo nė vieno atstovo savivaldybių rinkimų komisijos pirmininko poste tarp 60 Lietuvos savivaldybių. Kaip pabrėžė parlamentarė, politinės partijos per į VRK deleguotus savo atstovus neoficialiai paskirsto savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų postus, todėl šis procesas neskaidrus ir politizuotas.
Kitas Seimo narės iškeltas klausimas – su pažeidimais grąžinant žemę Vilniaus mieste susiję neteisybė ir žmonių skriaudimas. R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų balandį Vilniaus miesto savivaldybėje pasikeitus valdžiai kardinaliai pasikeitė požiūris į sklypų projektavimą. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) dėl nežinomų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybei grąžina – neva pataisyti – suprojektuotus sklypus, tačiau tie sklypai vėliau į NŽT negrįžta. Naujasis administracijos direktorius sustabdė balandį pradėtų 13 sklypų projektavimą ir informavo NŽT, kad sostinėje nebeliko laisvos žemės, kurią būtų galima grąžinti teisėtiems žemės paveldėtojams. Parlamentarė pabrėžė, kad žemės grąžinimo laukiantiems žmonėms turi būti grąžinti jau suprojektuoti sklypai, o ne nuotrupos.
Savo ruožtu parlamentaras Česlav Olševski išreiškė pasitenkinimą, kad naujuoju Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje tapo Konstanty Radziwiłł, nes jaučiama, kad ambasadoriaus bendradarbiavimas su Lietuvos lenkų tautine mažuma tapo aktyvesnis ir vaisingesnis.
Lenkijos Respublikos Seimo maršalka sveikindamas atvykusius pabrėžė, kad sąmoningai pasirinko Lietuvą savo pirmam oficialiam užsienio vizitui, nes Lenkijos ir Lietuvos santykiai su visu jų sudėtingumu turėtų būti svarbūs Lenkijos parlamentui. Pažymėjo, kad Lenkija ir Lietuva yra tarsi giminės, tarp kurių būna ir sunkių akimirkų, tačiau dabar už savo sienų turi agresorių, kas turėtų „sutvarkyti santykius“ tarp šalių. Szymon Hołownia paragino kuo greičiau išspręsti daugelį metų neišspręstas problemas, kad esant dabartinei situacijai galima būtų judėti į priekį. Maršalka neslėpė susižavėjimo Lietuvos lenkų tautine mažuma už visus jos nuveiktus darbus ir už tai, kad „atvedė lenkų kultūrą ir tapatybę ten, kur jos dabar yra“.
„Tai – kai kas fenomenalaus, kad esate čia, kad su tokia kantrybe ir ryžtu puoselėjate kalbą, kultūrą“, – pridūrė jis. Patikino, kad iš Lenkijos parlamento pusės iki kol nebus išspręsti klausimai Lenkijos ir Lietuvos santykiuose, šie klausimai bus keliami.
„Kovosiu kiek tik galėsiu, kad visos Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisės būtų gerbiamos – teisė į kalbą, teisė į švietimą, teisė į sąžiningai sudaromas rinkimų apygardų ribas, teisė į atstovavimą, kuri yra su tuo susijusi ir yra esminė demokratijai, nes tai yra tas pagrindas, ant kurio galima toliau kurti tarpusavio santykius“, – kalbėjo Szymon Hołownia.
