Jeigu tolau taip tęsis, Lietuva bus pasaulio čempionė, renčianti tokius projektus ir juos užšaldanti, nes niekas taip neliūdina mūsų politikų ir įvairių aktyvistų, kaip originalios pavardžių rašybos klausimas. Bet ir niekas jų taip negąsdina, kaip perspektyva jį išspręsti. Ir tik dėl tos priežasties, kad pirmieji jį išspręsti pareikalavo lenkai. Atsižvelgiant į dabartinį emigracijos mastą, ne mes šiandien esame pagrindiniai jo gavėjai.

Niekis. Vyriausybės projektas, išspirtas Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, nusileido ant atsarginių lentynos, be kita ko, su pretekstu, kad nuolaidžiauja Lietuvos lenkų lūkesčiams. Tikriausiai dėl tos priežasties, kad daugelis iš mūsų būtų užsitikrinę kitokią pavardės iškraipymo rūšį nei ankstesnieji. Taip jau atsitinka, kad McQueen'ų arba Xiaoping'ų pas mus nerasi. Nebent tai yra Lietuvos pilietės, ištekėjusios už užsieniečių, o taip atsitinka ne tik lenkaitėms. Taigi maloningas ir galimas įstatymo leidimas naudoti „X“, „Q“ ir net „W“ iš Lietuvos lenkų teisės lepūnėlių nepadarys, juo labiau leidimas naudoti dviženkles raides. Tačiau tai nekeičia fakto, kad be šių kritinių diakritinių ženklų (o jų nei Vyriausybės, nei juo labiau opozicijos projektas nenumato) didelė lenkų tautinės mažumos pavardžių dalis liks tik protėvių pavardžių parodija.

Ir nesvarbu, kur jos bus parašytos: pagrindiniame (Vyriausybės projektas) ar tolesniuose (opozicijos projektas) dokumento puslapiuose. Mane labai pralinksmino naujiena, kad gimsta trečiasis Pavardžių rašymo įstatymo projektas, parengtas Gintaro Songailos kalavijo Lietuvos inteligentijos žiedo. Žiedas savo iniciatyva tiktai turi gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos pritarimą ir surinkti 50 tūkstančių parašų, tada Seimas bus įpareigotas svarstyti šį projektą. O jis prognozuoja, kad originalios pavardės įrašas gali būti tik „papildomame paso puslapyje“. O iš kur atsiras tas papildomas puslapis ir kas tuos priedus finansuos? Ir kam ši, jokios teisinės galios neturinti įklija į pasą? To iniciatoriai neaiškina. Taip pat sėkmingai galime inicijuoti įstatymą, leidžiantį Lietuvos piliečiams teisingą savo pavardžių versiją išpjaustyti parkuose ant suolelių. Kuo daugiau tokių projektų, tuo mažesnė rizika, kad Seimas su jais susidoros ir pagaliau ką nors nuspręs. Lietuvos lenkams tai nemalonumas, bet jau įprastas. O Lietuvos MacCawley'ų, Wolf'ų ar Williams'ų žmonos iš lėto praranda kantrybę.

Lucyna Schiller