Kad šių šarvuočių mums neparduos, trimitavo visą praėjusį sekmadienį. Ir ne tik portale „Die Welt“, kurį mini Lietuvos žiniasklaida. „Keine Panzer für Litauen!“ – kaip dienos naujieną paskelbė ir įtakingas laikraštis „Handelsblatt“, ir viešoji televizija „Das Erste“. Prie skriaudos pridurdama įžeidimą, Vokietijos žiniasklaida visiems kartu ir kiekvienam atskirai išpasakojo, kad Lietuvos kariuomenė svajoja apie Boxerius, nes šiuo metu yra aprūpinta tik „300 pasenusių Amerikos transporterių“.

Net susinervinau! Gal tie vokiečiai dėl tymų išsikraustė iš proto (čia siaučia tymų epidemiją), kad šiuo atsisakymu taip giriasi? Ir kokia čia istorija su tais Boxeriais? Nėriau į lietuviškus portalus, kad sužinočiau visą tiesą. Ir visiškai suglumau. Pirmiausia BNS agentūra paleido į pasaulį guodžiančią naujieną, kad ministras J. Olekas Berlyno atsisakymo nedramatizuoja, nes vokiečiai oficialiai dar „nepasakė ne“. Iš likusios teksto dalies sužinojau, kad Lietuva išvis nesikreipė į Vokietijos vyriausybę prašydama „trumpesniu keliu“ parduoti mums šiuos Boxerius. Tai netiesa, juk dėl didėjančios grėsmės iš Rusijos norėjome apeiti būtiną tokiems pirkimams ilgalaikę viešųjų pirkimų procedūrą. Šis bandymas susišnekėti su Berlynu yra dėl to, kad skirtų mums kelias dešimtis tokių transporto priemonių iš savo (arba, tiksliau, iš Bundesvero) jau turimos ar planuojamos įsigyti įrangos. Be to, kaip išdidžiai paskelbė mūsų haubicų ministras, mus užplūsta ir kitų panašių žaisliukų gamintojų pasiūlymai. Bent dešimt tokių, tarp kurių taip pat yra Boxerių gamintojas, pas mus grumiasi eilėse siūlydami savo asortimentą. Ir tegu vokietukai nesitiki, kad jų transporterius tikrai pasirinksime.

„Na ir velniai nematė!“ – pamaniau piktai. Bet šiek tiek apstulbau, kai taip ryžtingai paneigęs, ministras J. Olekas duodamas interviu viešajam radijui pasiskundė, kad atsisakyme parduoti Lietuvai šarvuočius Boxer „gali būti paslėpta provokacija“ (greičiausiai tai yra Rusijos intrigos), skirta išsiųsti žinutę pasauliui, kad „geri vokiečių-lietuvių santykiai nėra jau tokie geri“.

Taigi norėjome juos pirkti? Ir net tada, kai kitą dieną iš mūsų žiniasklaidos sužinojau, kad pats svarbiausias Bundesvero generalinis inspektorius Volker Wieker skambino mūsų kariuomenės vadui  generolui Jonui Vytautui Žukui norėdamas užtikrinti, kad jų žiniasklaida parašė netiesą, nes Berlynas mums šių sunkiai šarvuotų žaisliukų neatsisako tiekti. Taigi išeina, kad sekmadienį vokiečiai iš nuobodulio ar Rusijai pašnibždėjus apšmeižė Lietuvą tik tam, kad pirmadienį atsiimtų savo melą. Na, aš radau „Handelsblatt“ (kiti tyli) paneigimą. Du Vokietijos spaudos atstovai (vyriausybės ir Gynybos ministerijos) užtikrino, kad naujiena apie atsisakymą nuskambėjo „netikrai“. Pasirodo, Lietuva gali šiuos Boxerius pirkti iš gamintojo, nepaisydama būtinų procedūrų ir nesinaudodama Vokietijos vyriausybės užtarimu ir Bundesvero rezervais.

Ir beje, ar pas mus taip pat siaučia kažkokia epidemija? Kas mūsiškius sugundė pabandyti pirkti tokius „žaisliukus“, lekiant trumpesniu keliu per kiemelį? Juolab, kad mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė giriasi į kairę ir į dešinę, kad mes pristatome ginklus į Ukrainą. Iš kur tam nepritariantys vokiečiai gali žinoti, kad prie savo tiekiamų neprimesime iš jų „iš po prekystalio“ pirktų Boxerių? Juo labiau, kad mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat perspėjo  Vakarus, kad „nėra jokio tarptautinio susitarimo, draudžiančio (kam nors) tiekti ginklus į Ukrainą“.

Lucyna Schiller