Daugybė politologų, apžvalgininkų bei valdžios žmonių vieningai tikina, kad gyventojai Lietuvoje vis mažiau domisi politika. Teigiama, esą mus ištiko „demokratijos krizė“, o pilietinės visuomenės nebuvimas su laiku tik dar labiau ją pagilins. Neva kiekvieni rinkimai – nelaimė ir krachas, žmonės nebalsuoja, o jei balsuoja, tai savo favoritus renkasi kone aklai. Sako, valdžios sprendimai niekam neįdomūs, visuomenė visiškai suprimityvėjusi ir apskritai greitai niekam neberūpės jokie rinkimai...

Neįtikėtina – kodėl šitaip iškreipiamas mūsų šalies visuomenės portretas? Kokiu tikslu tai daroma?

Aš tikrai neginčiju fakto, kad žmonės rinkimuose dalyvauja vangiai. Bet jie tai daro ne dėl to, kad nežino/nesupranta/jiems niekas nerūpi. Atvirkščiai – dabar visuomenė labai išsilavinusi, apsišvietusi, skaitanti, mąstanti ir kritiška. Žmonės seka naujienas, skaito straipsnius, stebi politikų veiklą, galiausiai visa tai analizuoja ir daro išvadas. Visuomenė puikiai informuota – štai kodėl ji ir atsiriboja nuo politinio gyvenimo.

Žmonės tiesiog žino per daug. Visi mato, kiek daug skandalų, intrigų, korupcijos, neteisybės ir melo yra politikoje. Būtų labai keista, jei pilietiška XXI a. visuomenė skubėtų balsuoti už tuos, kurie juos nuvylė, apvogė, pažemino, išdavė.

Kai kurie valdžios atstovai, turėję būti moralės, gėrio ir teisingumo etalonais, galiausiai pademonstravo visišką abejingumą piliečių problemoms. O dabar štai – visuomenė atsuko nugarą politikams. Tai – tik grįžtamasis ryšys, o ne ženklas, kad mūsų visuomenė – abejinga ir pasyvi.

Tikroji problema – ne rinkėjai, o išrinktieji. Kalta ne visuomenė, o politikai, kurie nuvylė, apgavo ir nepateisino lūkesčių. Demokratiški, europietiški, įžvalgūs Lietuvos žmonės nebalsuos už tuos, kurie nėra verti jų balso – tokia paprasta tiesa.

Todėl ir dabar, artėjant savivaldos rinkimams, politikai turi suklusti, pasitempti ir pirmiausiai tapti verti, kad už juos balsuotų. Valdžios žmonės turi pamiršti korupciją, egoizmą, melą, nebegalvoti vien apie pinigus ir materialinę naudą. Nes dėl tokių veikėjų žmonės prie balsadėžių tikrai nesusirinks.

Pirmasis uždavinys rinkimams artėjant yra skirtas ne visuomenei, o politikams. Kiekvienas, norintis būti valdžios žmogumi, turi paklausti savęs – o kodėl aš esu vertas, kad už mane balsuotų? Ir tai – labai rimta užduotis. Esu tikra - jei Lietuvoje būtų daugiau sąžiningų partijų ir politikų, rinkėjai irgi būtų kur kas aktyvesni.

Visi valdžios veikėjai turi suprasti - populiarumas auga tada, kai žmonės jaučiasi vieningi su valdžia, kai jais rūpinamasi, kai galima eiti bendru keliu. Todėl nekreipkime dėmesio į tuos, kurie kaltina visuomenę pasyvumu, abejingumu ar kitomis ydomis. Kai esi blogas politikas, tai tik kitus kaltinti ir belieka. Laimei, mes vis dar matome tuos, kuriems išties sekasi politinė veikla  - todėl ir sutelkime dėmesį į geriausius.

Gintarė Pugačiauskaitė