Po 25 metų įsimintinų įvykių, išardžiusių komunizmą Lenkijoje ir likvidavusių pokario Europos padalijimą, į Varšuvą atvyks demokratinio pasaulio galingieji su Jungtinių Valstijų prezidentu  Baracku Obama priešakyje.

Taip pat bus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande, Vokietijos – Joachim Gauck. Apie savo  dalyvavimą taip pat paskelbė Lenkijos kaimyninių šalių prezidentai: Čekijos prezidentas Miloš Zeman, Slovakijos – Ivan Gašparovič, Vengrijos – Janos Ader, Lietuvos – Dalia Grybauskaitė.

Daugelio didžiausių pasaulio šalių lyderių susitikimas prie Vyslos paskatino istorikus palyginti šiuos įvykius su Gniezno suvažiavimais, praeityje kelis kartus vykusiais Lenkijai ir visai Europai  svarbių kritinių įvykių metu.

Šiandien esant įtemptai geopolitinei padėčiai, galingiausių Europos ir pasaulio valstybių lyderiams švęsti demokratinių rinkimų metines Lenkijoje yra ne tik Vakarų vienybės apraiška, bet ir Lenkijos,  kaip regiono lyderės Rytuose nuo Berlyno, jos svarbios vietos tarptautinėje arenoje pripažinimas.

Galima sakyti, kad reikšmingas politinis įvykių prieš 25 metus apipavidalinimas yra pasaulio bendruomenės ženklas, rodantis, kad be Lenkijos Centrinėje ir Rytų Europoje negalima išspręsti jokių sudėtingų klausimų.

Gerai, kad nepaisant asmeninių abejonių, į Lenkijos sostinę nuvyko taip pat ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią lydi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kadangi komentarą rašau prieš išvykstant abiem ponioms, nežinau, ar jos keliaus vienu lėktuvu, ar atskirai. Kaip žinoma, D. Grybauskaitės veidą  išmuša  raudonomis dėmėmis, kai ji pamato  L. Graužinienę, todėl išgyventi kelionę vienoje transporto priemonėje su erzinančia varžove jai bus neapsakomai sunku, bet ne čia „esmė“. Svarbiausia, kad prezidentė išvis ruošiasi keliauti į šalies, kurią anksčiau išbraukė iš Lietuvos draugų sąrašo, sostinę.

Gal D. Grybauskaitė susiprato ir jau nebedaro tokių triukų kaip pirmosios savo kadencijos pradžioje, kai nusispjovė į panašaus rango posėdį Prahoje.

Žinoma, vien tik Lietuvos prezidentės buvimo su mandagumo vizitu Belvedere tikrai nepakanka. Vizitas į Varšuvą po perrinkimo norom nenorom pakiša  klausimą, ar D. Grybauskaitė gali peržiūrėti savo dabartinę politiką Lenkijos atžvilgiu.

Ar naujoje kadencijoje, kai ji jau neturės meilintis nacionalistiškai nusiteikusiam elektoratui, gali persilaužti, paminti suerzintą pasididžiavimą, vešlias ambicijas ir pradėti galvoti valstybės gėrio kategorijomis.

Tai esminis klausimas, svarbus visai Lietuvai. Taigi skubiai laukiame atsakymo, nes dabar „plieninės magnolijos“, kaip neseniai „pakrikštijo“ prezidentę vienas iš Lietuvos laikraščių, požiūris labiausiai prisidėjo prie to, kad lietuviams priešu Nr. 2 (iškart po Rusijos) tapo Lenkija. Tai parodė naujausi „Sprinter tyrimų“ tyrimai, pagal kuriuos beveik kas trečias lietuvis pasakė, kad Lenkiją laiko priešu.
Tyrimai grėsmingi. Bet ar verčia prezidentę susimąstyti?..

Tadeuš  Andžejevski