Vos tik prezidentė Dalia Grybauskaitė išdūmė į Vokietiją, tuo pačiu metu Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius – į Sočį, į Lietuvą įsiveržė Varšuvos emisarai, o tiksliau – Teisės ir teisingumo partijos atstovai. Tai tikriausiai lenkų okupantų avangardas, kuris, kaip pranešė visuomeninė televizija (Lietuvos Rytų studijų centro eksperto Lauryno Kasčiūno lupomis): „Netiesiogiai įsikišo į mūsų šalies vidaus reikalus“.

Įsikišimas buvo toks, kad TT (PiS) partija norėjo suorganizuoti lėšų, skirtų padėti sumokėti baudą, kuria už nesugebėjimą pašalinti dvikalbes lenteles nuo privačių namų buvo nubaustas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič, rinkimą.

Maža to, kad užpuolikai (Adamo Lipinskio ir Mariuszo Błaszczako asmenyse) užsispyrusiems  Šalčininkų žmonėms atvežė pranešimą, jog surinko 30 tūkstančių zlotų minėtai baudai sumokėti, tai dar, prie nuoskaudos pridėdami  įžeidimą, įsiveržė į Lietuvos Seimą. Jie susitiko su LLRA frakcijos nariais, taip pat su Lenkijos ir Lietuvos tarpparlamentinės asamblėjos atstovais bei kandidatu į  prezidentus Linu Balsiu. Norėčiau paklausti, kodėl Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kaip T. Rejtanas neatsigulė ant mūsų aukštųjų rūmų slenksčio, kad parodytų Lenkijos agresoriams: „No pasaran!“, – tačiau viską jau žinau. Jaunas šiuolaikinės lietuvių literatūros klasikas, kažkoks Vilis Normanas, apšvietė mane per Balsas. lt portalą, kad ponia maršalka priklauso „kenkėjų ir atliekų“, kurie „veisiasi“ mūsų šalyje nerimą keliančiu greičiu tam, kad tiesiog „prarytų“ „protingų žmonių nervus, taip pat (...) ir Lietuvos garbę, jos savigarbą, savimonę, ir net valstybingumo pamatus“, rūšiai. Na na! Kaip matyti, taip pat praryja kai kurių autorių protą, bet tai – tema atskiram feljetonui.

Bet kokiu atveju, užuot išvarę Lenkijos agresorius iš Seimo, minėtai asamblėjai priklausantys parlamentarai sužinojo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje niekas nebaudžia piliečių už užrašų ne lenkų kalba kabinimą, ypač privačiose teritorijose. Dar sužinojo, kad šiek tiek politinės valios Lietuvoje ir Tautinių mažumų įstatymas išspręstų „šiuos jautrius klausimus“. Kas nors manytų, kad bent jau susitikime dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, sekdamas Audronio Ažubalio pavyzdžiu, iškoneveiks agresorius tokiais žodžiais: „Lenkija, šalin nuo to, ką Lietuva daro su savo piliečiais!“ Kur ten. Jis kalbėjo apie tai, kad šiuo klausimu yra reikalingas „dialogas, dialogas ir dar kartą dialogas“. Ar čia dar vienas „kenkėjas, ryjantis Lietuvos garbę“, pone Normanai?

Kita vertus, Šalčininkų rajono administracijos užsispyrimas, užuot mokėjus didžiulę baudą,  ir toliau siekti mažumos kalbos vartojimo teisinio reguliavimo, ir Lenkijos politikų apsilankymas buvo tik naudingas. Galų gale juk jie nori Lietuvos biudžetui skirti daugiau kaip 36 tūkstančių litų paramą. Argi šioje situacijoje reikia juos barti už kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus? Reikėtų gailėtis, kad vien baudomis lenkų mažumai visų skylių gimtajame biudžete  neužlopysi. Bet galima pabandyti. Kita bauda, kaip žinome, jau verda.

Lucyna  Schiller