Man labiau patinka nefeministinės frazės, kaip antai „atstovė“, „veikėja“, „aktyvistė“ ar „ponia“. Iš anksto atsiprašau už įžangoje panaudotą kreipinį „tau“. Tai ne iš nepagarbos, tik dėl to, kad man nedera keisti E. Hemingvėjaus.

Dabar apie nepalaikymą. Laisvoje, demokratinėje valstybėje kiekvienas turi teisę palaikyti ką nors arba nepalaikyti nieko, taip pat savo poziciją išsakyti visoms žiniasklaidos priemonėms, ypač kai abi pusės dėl to patiria malonumą, kaip ir šiuo atveju. Ponia O. Gorškova suspinduliavo kaip persona, kuri „nepalaiko“, o DELFI užgiedojo iš džiaugsmo: „Skilimas: Lietuvos rusų politikė skėlė antausį lenkams“ (skamba nekaip, bet nėra galimybės kitaip išversti šią antraštę).

Šia proga aš padariau keletą įdomių atradimų. Pirma, Lietuvoje egzistuoja tokia rusų politikė Olga Gorškova. Antra, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, kaip sostinės savivaldybės Tarybos nariai, „be didesnių problemų galėjo įgyvendinti Švietimo įstatymo pakeitimus? Kodėl iš karto nepakeisti Konstituciją? Trečia, „geriausias būdas spręsti problemas yra dialogas, o ne mitingas“. Ketvirta, kad įvyko kažkoks skilimas. Man atrodė, kad LLRA bendrauja su aljansu, o ne su Rusų Sąjunga. Mane taip pat nustebino kovingas Lietuvos rusų sąjungos, perspėjusios, kad „mes netoleruosime šio (mitingo)“ ir nepridūrusios, ar kalba visos LRS, ar tik savo pačios vardu, tonas.

Jei ponia politikė, ankstesnę kadenciją kaip tarybos narė praleidusi sostinės savivaldybėje (apskritai, Lietuvoje), tautinių mažumų mokyklų problemose LLRA kaltina neveikimu, tai maldauju, kad koks nors princas pagaliau pažadintų ją iš letargo. O  jei kas nors keliais sakiniais apibendrintų  mūšio dėl lenkų mokyklų, vedamo Rinkimų Akcijos jau beveik ketvirtį amžiaus, eigą, būtų nuostabu. Na, nebent gaila laiko diskusijoms su asmeniu, teigiančiu, kad Tarybos nariai gali pagal savo ar kieno nors kito fantazijas meistrauti įstatymus.

„Politike“ pristatytam asmeniui derėtų žinoti, kad tam yra Seimas, kur LLRA nariai bando spręsti mažumų problemas ir dialogo, ir įtikinėjimo, ir teisėkūros iniciatyvų metodais. Jiems nekaip sekasi, nes pučia prieš vėją. Ir prieš vėją dialogo partnerių yra pastatomi, ką liudija nesenas LLRA  pasitraukimas  iš valdančiosios koalicijos.

Pavydžiu optimizmo kažkam, kas po metus be anestezijos atliekamos amputacijos lenkų ir rusakalbių švietimui vis dar tiki pašnekesių su maloningai mums viešpataujančiais galia. Be to, Lietuvos rusų sąjungai niekas nedraudžia diskutuoti.  Jeigu ką nors teigiamo mažumų mokykloms  išreikalaus, – tai chapeau  bas (skrybėles nuo galvų)! Kad tik norintieji diskutuoti su plepiais nesutryptų  Lenkų diskusijų klubo. Na, ir kad pauzės metu dialogo tema nebebūtų suarta, kadangi varpas mažumų mokykloms pas mus skamba vis garsiau. Ir tai pavojaus varpas.

Lucyna  Schiller

PS. Ar man atrodo, ar nepaisant ponios O. Gorškovos netolerancijos, tautinių mažumų švietimą ginančiame mitinge rusų netrūko.