ES biurokratams nepatiko Kristaus atvaizdas ant monetų. Taigi Briuselis kreipėsi į Andoros valdžios institucijas, kad šios pakeistų euro monetų, ant kurių turėjo būti pavaizduotas Kristus Pantokratorius, projektą. Politiškai teisingas „prašymas“ netikėtai susilaukė Andoros vyriausybės, kuri nusprendė keisti pradinį projektą, kad „netrukdytų Europos piliečiams, euro vartotojams, išpažįstantiems kitą religiją“, pritarimo.

Nors Lietuvoje yra daug žiniasklaidos priemonių – spausdintų ir internetinių laikraščių, žurnalų, netgi įvairių tinklaraščių, atrodo, daugelio jų veikla tiesiog dubliuojasi – beveik visi kartoja vienas ir tas pačias žinias. Aišku, išimčių yra, tačiau mane stebina, kad kai kurių didžiųjų interneto naujienų portalų turinys primena paprasčiausią provincijos laikraštį, aprašinėjantį skurdžias aktualijas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu žiniasklaidoje itin demonstratyviai, dažnai ir audringai narstomi vis tiek patys įvykiai – „Lech" sirgalių plakatas ir parduotuvės „Ikea" atidarymas.

Pastaruoju metu spaudoje vis eskaluojama jau gan įkyrėjusi tendencija – šalies vadovė daug ir dažnai kalba apie jaunimo nedarbą. Aš, kaip jaunas žmogus, gyvenantis Lietuvoje, galiu pasakyti tik tiek – darbo yra, tačiau jis labai menkai apmokamas ir visiškai nemotyvuojantis.

Tęsiasi karštligė prieš vieną didžiausių pasaulio teniso turnyrų – „US Open". Pirmaujantys viso pasaulio žaidėjai svajoja pakovoti dėl pergalės, šlovės, ir – ką čia daug kalbėti – dėl didelių pinigų. Tačiau dėl pinigų ne visos žaidėjos ketina kovoti tik teniso korte. Kai kurios sportininkės dolerius ir šlovę norėtų įgyti, švelniai tariant, ne sportu.

Kiekviena kvailystė, kokia ir kieno padaryta ji bebūtų, – kažkam reikalinga. Juolab jei ji buvo išmaniai suregzta tam, kad vėliau it sniego lavina apaugtų nuomonėmis ir interpretacijomis. Nors vienas tikslas bus pasiektas: liaudis užkibs ant masalo ir kuriam laikui nusigręš nuo supančios realybės ir aibės problemų. Tačiau kilusiame sąmyšyje ne visada siekiama vien to.

Daugiau kaip 80 asmenų susipažino internetu, po to susitiko realybėje tam, kad pasiūtų žaislus ir spalvotas dekoracijas, skirtas vaikams iš slaugos ligoninių. Tai buvo prieš mėnesį Gdynėje (Lenkija).

Poznanės Lecho chuliganai, IQ trogloditai, o ne sirgaliai, per rungtines su „Žalgiriu" iškabino tribūnose transparantą tokio kvailo ir idiotiško, apspjaunančio lietuvius turinio, kad neverta jo net cituoti. Tačiau šis stadiono incidentas netikėtai išaugo į diplomatinę problemą, sukeliančią audrą žiniasklaidos vandens stiklinėje. Galvoju, ar tai teisinga?

Artėjant rudeniui, ima atrodyti, kad nostalgiška nuotaika ir liūdesys užtvindė bendravimo svetaines, socialinius tinklus. Jaunimas ima nerimauti dėl netrukus prasidėsiančių mokslo metų, kitiems tuo tarpu ruduo kelia slogias asociacijas dėl šildymo sezono pradžios.

Jei tai buvo provokacija, kaip mano Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje (LLRA) pirmininkas Valdemar Tomaševski, man linksta kojos prieš jos nedorumą ir, deja, veiksmingumą. Jei, kaip rašo „Gazeta Wyborcza", tai „kraštutinio idiotizmo" ir „Poznanės Lecho" futbolo aistruolių „blogos valios" apraiška, aš turiu pripažinti, kad pamačiusi šį žiaurų transparantą kapituliavau. Apleido jėgos ir, galima sakyti, dėl to suklupau. Na kaip čia, žmogau, nesuklupsi, kai tave slegia tokia daugybė bukumo, pykčio ir cinizmo.