„3 valandą ryto ukrainiečiai po visus kaimus ir kolonijas pradėjo bendras žudynes. Jos buvo organizuojamas taip, kad kiekviename ukrainiečių kaime ar greta kaimo esančioje kolonijojoje gyvenantys lenkai turėjo būti išžudyti. Verta paminėti, kad tokius bendrus žudymus ukrainiečiai pradėdavo per savo šventes. Kirviai buvo specialiai pritaisomi ant ilgų naujų kotų, ukrainiečiai įvirsdavo į lenkų namus ir nužudydavo visus be išimties: vyrus, moteris, senelius, vaikus, kuriuos draskydavo arba imdavo už  kojelės, rankutės, ir mušė galva į stulpus. Krėtė visus lenkų pastatus: daržus, visus užkampius. Jei rasdavo paslėpusių, ir juos nužudydavo“. (Iš Bolesławo Doleckio, vieno iš išgyvenusiųjų, laiško).

Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, dabar Seimo narė  Rimantė Šalaševičiūtė forsuoja Seime (su draugių feminisčių pagalba) Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimą, kuris pareigūnams ir policijai supaprastintų vaikų iš socialinės rizikos šeimų atėmimą. Laimei, vyriausybė neigiamai įvertino siūlomus pakeitimus.

Lietuvių kalbos svarbą įrodyti nesunku. Veikiausiai kiekvienas,  dar besimokydamas mokykloje,  išgirsta,  kad lietuvių kalba – unikali,  skambi,  sena,  be to,  dar ir labai reikšminga lyginamosios filologijos mokslui. Tačiau vien žinojimo,  kad kalba – graži ir skambi,  tikrai neužtenka. Visavertiškam kalbos gyvavimui pirmiausiai reikia stiprios šalyje plėtojamos kalbos politikos.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius negali patikėti, kad Lietuvos gyventojai yra labiausiai korumpuoti visoje Europos Sąjungoje. Tokius duomenis neseniai paviešino „Transparency International“.

Informacinių technologijų įsigalėjimas šiuolaikinės visuomenės gyvenime nelieka be pėdsakų. Interneto galimybės leidžia mums kasdieną bendrauti su daugybe žmonių,  sekti informacijos srautus,  pažinti pasaulį. Ir vis tik toks globalėjimo,  kompiuterizacijos efektas turi savo pasekmių bei trūkumų.

Prieš vasaros atostogas balsų dauguma parlamentarai priėmė Seimo statuto pataisą, kurioje numatoma vyriausybinių įstaigų vadovų atleidimo galimybė tuo atveju, jei Seimas nepatvirtintų Institucijos veiklos metinės ataskaitos.

Ramią Lietuvos pirmininkavimo pradžią sudrumstė verbalinė Vytauto Landsbergio ataka prieš Lenkijos europarlamentarą prof. Miroslavą Piotrovskį (Mirosław Piotrowski) dėl to, kad šis paragino Lietuvos valdžią liautis persekiojus lenkų tautinę mažumą. V.Landsbergis M.Piotrovskio žodžius pavadino Lietuvos lenkų nacionalistų skleidžiamu melu. V.Landsbergio ataka – tai paniekos demonstravimas Vilniaus krašto lenkams, neturintis nieko bendro su geromis parlamentinėmis tradicijomis.

Prieš pačią Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžią šalyje pasigirdo du balsai dėl užsienio politikos krypčių. Šiame lauke susirėmė konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir socialdemokratas, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.

Pastaruosius metus teko intensyviai sekti, ką ir kaip spauda skelbia apie mūsų šalies mokyklas. Priežastį turėjau labai paprastą ir racionalią – svarsčiau,  galbūt baigus studijas reikėtų įsidarbinti mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Deja,  po kurio laiko tokių karjeros ambicijų visiškai atsisakiau. Priežastis paprasta – man pasirodė,  kad kelias į mokyklą vestų į tiesioginę konfliktų ir nerimo zoną,  kurioje jaunam žmogui dirbti būtų tiesiog pavojinga – ypač psichologiškai. Tokia  išvada susiformavo savaime,  po to,  kai teko perskaityti daugybę straipsnių,  kuriuose buvo skelbiama apie smurtą,  patyčias,  nusikaltimus,  tolerancijos trūkumą mokyklose.

Nors ES šalyse, kuriose įvestas euras, krizė dar siaučia, - Lietuva jau nuo 2015 metų planuoja litą pakeisti euru.