Apeliacinis teismas visus metus nagrinėjo bylą iš naujo, surengė visą eilę papildomų posėdžių. Galiausiai paskelbė, kad mokykla nėra likviduojama, o tik reorganizuojama, o po reorganizacijos Veriškių skyrius taps gimnazijos dalimi ir tai pakels jo rangą. Tačiau netiesa, kad reorganizacija nebuvo derinta su mokyklos bendruomene, nes netgi du kartus – 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. vasario 24 d. – rajono vicemero dr. G. J. Mincevičiaus vadovaujama Švietimo skyriaus darbuotojų grupė kartu su skyriaus vedėja Lilija Andruškevič buvo nuvykusi į Veriškių mokyklą ir detaliai aptarė šį klausimą. Beje, juk veikia ir įstatymų prioritetas. (14) Teismas taip pat išaiškino daug kitų pateiktų kaltinimų. Galiausiai po įvairių kruopščių tyrimų teisėjos Rositos Patackienės vadovaujama teisėjų kolegija konstatavo: „Išanalizavus visą skundą matyti, kad skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o pateikti faktai tik patvirtina, kad savivaldybės sprendimas Nr. T3-207 neprieštarauja jokiems teisės aktams. Be to, nepagrįsti pareiškėjos argumentai tik patvirtina desperatiškus jos bandymus neleisti reorganizuoti mokyklos" (15). Apeliacinio teismo nutartis skamba taip: VERIŠKIŲ MOKYKLOS SKUNDĄ ATMESTI KAIP NEPAGRĮSTĄ.

Matyt jausdama, kad turi globėjų Vyriausiajame administraciniame teisme, Pociūnienė rašo skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, matyt, nebuvo patenkintas tokia įvykių eiga. Aštuonis mėnesius tiria bylą vadovaujamas Laimės Baltrūnaitės. Reikalauja pateikti įrodymus, kad mokykla nėra finansiškai savarankiška ir savo nutartyje nurodo Apygardos teismui IŠNAGRINĖTI BYLĄ IŠ NAUJO (16).

Tiek teismo posėdžių metu, tiek interviu spaudoje ir televizijoje Pociūnienė teigia, kad mokyklai netrūksta „krepšelio", kad ji yra finansiškai savarankiška. „Jau kelerius metus mokykla neturi finansinių problemų ir pati save išlaiko", – duoda interviu laikraščiui „Vilniaus diena" (17). Žinoma, neturi finansinių problemų, nes savivaldybė tarytum rūpestinga motina nuolat skiria pinigų šiam kaprizingam vaikui, kad šis nebūtų alkanas. Tačiau duoda, žinoma, kitų vaikų sąskaita. Kaip toji mokykla yra „finansiškai savarankiška", matome iš čia pateiktų teismo dokumentų. „Krepšelio" pinigų trūkumas (pirmiausia mokytojų atlyginimams) metų metus sudarė: 2007 m. – 58,5 tūkst. Lt, 2008 m. – 64,3 tūkst. Lt, 2009 m. – 29,3 tūkst. Lt, 2010 m. – 60,0 tūkst. Lt. Taigi kalbant įstatymų kalba, pinigų trūkumas šioje mokykloje yra „sisteminis ir nuolatinis", ir tai viena reorganizacijos priežasčių (18).

Toliau teismo medžiagoje skaitome, kad savivaldybė skirdavo nemažas sumas ir kitiems šios negausios mokyklėlės poreikiams. Per ketverius metus (2007-2010) iš savo biudžeto Veriškių mokyklai ji skyrė 503,1 tūkst. Lt. (19). Argi po 2010 metų yra kitaip? „Krepšelio" lėšų stygius atrodo šitaip: 2011 m. – 49,1 tūkst. Lt, 2012 m. – 8,1 tūkst. Lt, 2013 m. – 13,4 tūkst. Lt. Iš savivaldybės pateiktų duomenų matyti, kad vėliau buvo dar blogiau. Mat tik per trejus metus (2011-2013 m.), be „krepšelio" lėšų, savivaldybė šiai mokyklai skyrė dar 483,9 tūkst. Lt kitoms reikmėms. Jei prie šios sumos pridėsime dar minėtas „krepšelio" lėšas (70,6 tūkst. Lt), tai turėsime 554,5 tūkst. Lt, o iš viso per septynerius metus šiai mokyklai skirta 1057,6 tūkst. Lt, t. y. daugiau nei vienas milijonas litų. Ar mokykla, kaip teigia direktorė, yra perspektyvi, ar didėja jos mokinių skaičius? Reorganizacijos momentu (2010 m.) I-IV klasėse buvo 13 mokinių, o šiandien jų – 11. 2010 m. lietuvių darželinukų grupėje buvo 5 vaikai. Tačiau po metų į pirmą klasę atėjo tik du iš jų. Panašiai - du mokiniai I klasėje buvo ir 2012 metais. Taigi dešimčiai šių vaikų – milijoninės išlaidos. O vyksta tai daugelio kitų rajono gyventojų poreikių sąskaita – taip pat ir naujų vaikų darželių steigimo ne vienai dešimčiai vaikų. Tačiau, kur gi tau! „Europietiška" mokykla su „europietiška" direktore ir „genialių" vaikų dešimtukas (kaip genialių – žr. straipsnio pradžioje) yra verti aukščiausios kainos, net ir kitų nepatenkintų poreikių sąskaita. O viskas tam, kad Pociūnienė būtų čia direktorė, nes jai taip norisi.

Vykstant diskusijoms dėl reorganizacijos švietimo ir mokslo ministrui buvome išsiuntę laišką su paklausimu, ar savivaldybė teisingai elgiasi reorganizuodama šią mokyklėlę. Atsakydamas ministras Gintaras Steponavičius rašo: „Mokykloje, kurioje mokosi 17 vaikų, neracionalu skirti 0,5 etato mokyklos vadovui. Ministerijos specialistų teigimu, savivaldybės tarybos sprendimas reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą (...) leistų efektyviau panaudoti mokinio krepšelio lėšas, nebloginant mokinių ugdymo sąlygų" (20).

Po papildomų daugiau nei aštuonis mėnesius trukusių nagrinėjimų, Apygardos teismas (kiek kitokios sudėties, nes šįkart vadovaujamas teisėjo Arūno Kaminsko) trečią kartą skelbia nutartį, kuri ir taip buvo akivaizdi nuo pat pradžios: ATMESTI VERIŠKIŲ MOKYKLOS SKUNDĄ KAIP NEPAGRĮSTĄ.

Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo tokia įvykių eiga aiškiai netenkino. Priminkime, kad dar tada, kai Savivaldybės taryba 2010 m. birželio 23 d. priiminėjo sprendimą dėl reorganizacijos, buvo nutarta tam sutrukdyti. Paskubomis Vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas atskiras skundas. Vos gavęs skundą teismas 2010 m. birželio 21 d. priima sprendimą skirti teismo posėdį... 2010 m. birželio 23 d. Tą pačią dieną siunčia savivaldybei reikalavimą pateikti atsakymą į naują skundą per nepilną parą: iki 2010 m. birželio 22 d. 14 val. (šiaip esant 14 dienų atsakymo pateikimo terminui). Atsakymas buvo pateiktas. Vyriausiasis administracinis teismas lyg per gaisrą susirenka 2010 m. birželio 23 d. iš pat ryto 9 val. ir nedelsdamas priima šešių puslapių nutartį – šiandien Savivaldybės tarybos posėdžio metu priimto klausimo dėl reorganizacijos nesvarstyti. Savivaldybės tarybos posėdžio metu, jau po 10 val., kažkas iš Veriškių mokyklos darbuotojų atnešė ir pirmininkei ant stalo metė sekretoriate neįregistruotą popiergalį. Savivaldybės taryba neturėjo jokios teisės pažeisti reglamento, pagal kurį Tarybos posėdžio darbotvarkei pateikiami klausimai turi būti prieš kelias dienas iki posėdžio pateikti visiems Tarybos nariams, vėliau – aptarti kiekvieno komiteto posėdžiuose ir tik vėliau nagrinėjami plenariniame posėdyje. Šis „cirkas", kurį šį kartą surengė Vyriausiasis administracinis teismas, teismo medžiagoje buvo taip įvertintas: „Iš 2010 m. birželio 21d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties aiškiai matyti, kad atskiro skundo nagrinėjimas buvo numatytas 2010 m. birželio 23 d. 9 val. Tai reiškia, posėdis tik prasidėjo 9 val., o jo priimtos nutarties apimtis – 6 puslapiai. Kyla pagrįstas klausimas: kaip įmanoma vos prasidėjus posėdžiui priimti 6 puslapių nutartį ir ją užrašyti? Juk pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 21 straipsnį teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir nešališki, t. y. teismas "inter alia" negali iš anksto būti nusistatęs bylos baigčiai."

Po viso to Vyriausiasis administracinis teismas, anot vienos dainos žodžiais, „susinervino baisiai ir smarkiai" ir perėmė reikalą į savo rankas, kad nepaisant nieko, baigtų jį savaip. Posėdis paskirtas 2013 m. lapkričio 13 dieną. Sukeltas didelis triukšmas spaudoje ir televizijoje, siekiant padaryti spaudimą teismui. Teismo posėdžio išvakarėse prie savivaldybės surengtas mitingas, jame dalyvavo ne tik pagarsėjusios „Vilnijos", „Ryto" ir panašių organizacijų veikėjai ir šalininkai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai (mitinge kalbėjo parlamentaras M. Adomėnas). Teismo sprendimas priminė I. Krylovo pasakėčios „Vilkas ir ėriukas" finalą ir jos pabaigoje pateiktą argumentaciją. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, esą jei savivaldybė reguliariai sugebėjo skirti šiai mokyklai tiek pinigų, tai tegu tai daro ir toliau. Nesvarbu, kad daugelio kitų mokyklų ir daugelio nuskriaustų vaikų sąskaita. Nesvarbu, kad 13 kitų tokių pat mokyklų buvo reorganizuotos. Teisėjo Anatolijaus Baranovo vadovaujama teisėjų kolegija nusprendė: VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMĄ DĖL VERIŠKIŲ MOKYKLOS ATŠAUKTI. SPRENDIMAS NESKUNDŽIAMAS (22). Ir baigta.

Vilniaus rajono vicemeras
dr. G. J. Mincevič
-------------------------------------------------------------------------------------------------

14 2011 m. gruodžio 15 d. Apygardos teismo sprendimas, 7, 8, 10, 14 psl.
15 Ten pat, 10 psl.
16 2012 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, 15 psl.
17 Indrė Pepcevičiūtė. „Rajono valdžia taupo naikindama lietuvybę". 2013 m. lapkričio 14 d. "Vilniaus diena", k psl.
18 2014 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 746 „Dėl mokyklų reorganizacijos ir likvidacijos kriterijų patvirtinimo", 8.1. p.
19 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teisto sprendimas, 6 psl.
20 G. Steponavičius „Apie savivaldybių mokyklų tinklo reorganizaciją", Nr. 24-03-r-8136, 2010 m. lapkričio 2 d.
21 2011 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 7 psl.
22 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, 19 psl.