Mikalojaus dieną draugė savo penkerių metų dukrai nupirko dovanų lėlę iš Monster High kolekcijos. Su karsteliu, kuriame jos vienturtė nuo šiol guldys lėlę miegoti. Kaip be karsto? Visos mergaitės darželyje jau seniai turi tas baidykles (kai kurios po keletą) ir deramai parinktus karstelius, o Manuela – tik nevykusias saldžias Barbes. Dėl to vaikas jautėsi nuskriaustas, blogesnis. Sielvartavo, prašė, šantažavo, verkė... Ir išverkė.

Aš apžiūrėjau bjaurybę ir nustačiau, kad mano tolerancijos jausmas virto siaubingo triukšmo griuvėsiais. Galiu priimti bet kokį kitoniškumą, taip pat daug keistenybių, bet Monster High-ye mane nokautavo. Tiems, kurie vis dar su pabaisa nesusitiko, keli sakiniai apie tai.

„Koks velnias?" Monster High – siaubo filmų įkvėpta Amerikos lėlių linija. Suaugusieji su ligota vaizduote sukūrė vaikams lėles: lavonėles, vampyrėles, vilkolakes, zombeles, skeletėles, mini mumijas, velniukes ir dar, kaip gražiai vadina rusai, „pročiuju gadost". Nuo senos geros Barbės jas skiria arbūzo dydžio galvos, baisus makiažas, kartais sužaloti veidai, ragai, iltys ir uodegos. Ir spalva.

Mes galime nupirkti savo vaikui drakuliškai išbalusią, pilką kaip lavonas ir paskenduoliškai žalią pabaisą, bet tai pusė bėdos. Monstras, kad atneštų vaikui džiaugsmo, turi būti dosniai aprūpintas virpulį keliančia atributika. Rankenėlės, lagaminėliai, baldeliai, transporto priemonės, drabužėliai ir kt. Būtinai su kaukolės, voratinklio, šikšnosparnio ar paukštvanagio motyvais. Tačiau verta žinoti (mano draugė nepataikė į trendą, tačiau artėja Kalėdos, todėl ji dar turi šansą kažką nupirkti), kad pradžioje buvusios madingos paprastųjų karstų formos lovos dabar jau šiek tiek passé (nemadingos). Šiandien kaip lopšeliai monstrams platinamos elektros kėdutės ir akmens kapų imitacijos. Ir būtinai reikia nupirkti prabangų katafalką. Tai tam atvejui, jei jūsų vaiko monstras norėtų nuvykti į vampyrų balių ar su vizitu pas kitus monstrus.

Vokietijoje prieš Mikalojaus šventę mažos baidyklės atakuoja ir gąsdina iš visų pusių. Kiekvieną dieną girdžiu apie jas per radiją, o žaislų parduotuvės savo kataloguose deda jas pirmuosiuose puslapiuose. Ten jos verkia kraujo ašaromis, šokiruoja skylėmis kaktose ir perpjautomis venomis. Siaubo filmų klasikas Hitchcockas, palyginus su tų lėlių kūrėjais, – naivuolis.

Pastaroji, kuri žvelgė į mane iš prišiukšlintos pašto dėžutės reklaminės skrajutės, net graži. Ji turi sveiką veido odą ir veidą be jokių smurto pėdsakų. Problema ta, kad burnelę, o tiksliau galvą... ji laiko po pažastimi. Antraštė informuoja, kad tai „raitelis (amazonė) be galvos" ir kad pirkdami šią gražuolę gautume ir jos „velnišką žirgą". Labai įkvepianti tėvus idėja... be galvos Kalėdų dovanai.

Bet šalin juokus. Man darosi tikrai nepatogu, kai pagalvoju, kad tokios lėlės šiandien šturmu bando užkariauti vaikų kambarius. Rūpinuosi karta, kuriai kažkas per žaidimą teigia, jog karstas – gera vieta miegoti, o galvelė... gali ilsėtis atskirai. Būdama tokio palikuonio tėvu po kelerių metų bijočiau miegoti su juo po vienu stogu. Nebent po tuo stogu šiandien neįsileisime šių monstrų (turiu galvoje žaislus, o ne vaikus). Žinau, žinau... Dar yra vaikų darželiai, į kuriuos jie sugeba prasiskverbti be mūsų žinios ar sutikimo. Teoriškai mes galime su darbuotojais ir kitais tėvais nustatyti: „Diskriminuojame monstrus High-ye! Jie negali įeiti ten, kur yra mūsų vaikai!

Ir tegul manęs niekas neįtikinėja, kad tik uždraustas vaisius turi nuostabų skonį ir kad vaiko negalima įtikinti to nedaryti. Galima. Reikia tik vietoje išsigimėliško žaislo rasti jam laiko ir jausmų. Šiandien protingas vaikas – tas, kurį mes vakar išauklėjome. Šiandien nuoširdus vaikas – tas, kuriam vakar rodėme meilę, su kuriuo žaidėme. Šiandien žiaurus vaikas – tas, kurį vakar mušėme", – tai tik trys iš dešimties Sir'o Ronaldo Russello, mirusio beveik prieš 30 metų Britanijos politiko, pastabos apie žmogaus asmenybės ugdymą. Įdomu, kokią ateitį seras Russellas pranašautų šiandieniniam vaikui, žaidžiančiam su tokiais žaislais, kurie... lai kiekvieną naktį sapnuojasi jų kūrėjams.

Lucyna Schiller