Tarptautinių tyrimų organizacijų, tiriančių korupcijos lygį ir viešojo gyvenimo skaidrumą viso pasaulio valstybėse duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų prisipažino, kad neseniai davė kyšį valdininkui arba vienam iš aštuonių viešojo sektoriaus (švietimo, teisėsaugos, sveikatos apsaugos, policijos, registrų ir leidimų, mokesčių inspekcijos, komunalinių tarnybų ar žemės ūkio) darbuotojų. Aukštas korupcijos lygis ES taip pat užfiksuotas Graikijoje (22 proc.), kuri labiausiai korumpuotų šalių sąraše užėmė vietą po Lietuvos, Slovakijos (21 proc.), Latvijos (19 proc.). Žemiausiu korupcijos rodikliu gali pasigirti Danija, kur tik 1 proc. gyventojų prisipažino bandę pastaruoju metu papirkti pareigūną kyšiu. ES vidurkis šioje srityje sudaro 11 proc.
Palyginus su tyrimais, atliktais prieš trejus metus, korupcijos lygis Lietuvoje šiek tiek sumažėjo. Tada jis siekė net 34 proc. Nepaisant šiokio tokio pagerėjimo, vis dar liekame šio negarbingo reitingo, kuris jokiu būdu netraukia vakarų kapitalo į mūsų šalį, lyderiai. Žinoma, mes galime nepasitikėti skaičiais, galime abejoti „Transparency International“ tyrimų objektyvumu. Ši organizacija žinių apie atskiras šalis semiasi iš užsienio investuotojų arba iš žmonių, glaudžiai su ja bendradarbiaujančių, atsiliepimų. Taigi šioks toks duomenų subjektyvumas yra galimas. Tačiau niekas negali teigti, kad „Transparency International“ sąmoningai bando „nuskandinti“ ar diskredituoti Lietuvą, „apdovanodama“ ją labiausiai korumpuotos ES šalies vardu. Tačiau jei mes kalbame apie subjektyvumą, tai lygiai taip pat jį galima susieti su bet kuria kita šalimi, kurioje tyrimų metodika yra identiška.
Taigi užuot įsižeidus dėl skaičių, verčiau derėtų nuolankiai pažvelgti į realybę. Kokia ji yra, kiekvienas iš mūsų tikriausiai turėjo galimybę pamatyti bet kurioje įstaigoje ar policijoje, bet kokioje inspekcijoje, ligoninėje, pasienio punkte ir daugelyje kitų vietų. Pastaruoju metu apie korupcijos mastą liudija neseniai pagarsėjęs incidentas, kai po specialiųjų pajėgų akcijos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pritrūko darbo rankų - 30 proc. muitinės pareigūnų atsidūrė už grotų už kyšių iš sunkvežimių vairuotojų reikalavimą.
Tačiau apie tokias akcijas girdime retai, nes pagauti kyšininką su įkalčiais nėra lengva. Prieš kelerius metus prezidentė Dalia Grybauskaitė metė iššūkį kovai su nelegaliais mokesčiais turto patikrinimo metodu. Siekiant šio tikslo buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas ir turėjo būti taip, kad jei kaltininkas negali pagrįsti savo turto teisėtomis pajamomis, ta jo dalis, kuri nebuvo pagrįsta legaliomis pajamomis, būtų konfiskuojama. Prezidentūros viešųjų ryšių akcija, kaip visi gerai prisimename, buvo puiki. „Mes tik su kojinėmis išleisime nesąžiningus oligarchus, vagis ir korumpuotus politikus“, - griaudėjo prezidentė, kuri rinkimus laimėjo būtent todėl, kad žadėjo pažaboti korupciją ir visagalius susitarimus. Bėgo metai, prezidentės kadencija artėja prie pabaigos, o su korupcija yra kaip tik taip, kaip aukščiau cituojamame „Transparency International“.
Kol kas sėkmė kovoje su korupcija apsiribojo kelių įtariamiems narkotikų prekyba romams priklausančių prabangių namų konfiskacija.
Taigi sunku stebėtis, kad kalbant apie kyšininkavimo mastą pasaulyje, mes esame tokių šalių kaip Irakas (29 proc.), Vietnamas (30 proc.) ar Venesuela (27 proc.) draugijoje. Trečiasis pasaulis...
Tadeuš Andžejevski
