Siekdami išvengti situacijos, kai toks desperatiškas žmogus kuo nors suduos į nekenčiamo boso galvą, Japonai nuošalioje vietoje stato to boso manekeną. Tai žaibolaidis neigiamoms emocijoms iškrauti. Suerzintas darbuotojas gali tą manekeną kankinti iki soties: spjaudyti, spardyti ir plūsti... Prisidrabstę ant dirbtinio šefo, agresijos apimti darbuotojai mandagiai grįžta prie savo užsiėmimų. Iki kitos atakos.

Mūsų politikai savo nusivylimą išlieja ant tautines mažumas simbolizuojančio stimuliatoriaus. Kai tik vienas ar kitas susinervina, iš karto praneša pasauliui, kad reikia sutvarkyti suįžūlėjusius lenkus. Tiksliai taip pasielgė LR Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Po paskutinio apsilankymo ant kilimėlio pas partijos šefę (ir Seimo pirmininkę) Loretą Graužinienę išspardė lenkiškų mokyklų absolventų pavidalo emocijų žaibolaidį. Spardydamas bandė sau įteigti, kad jis tai daro šefės įsakymu. Tačiau Maršalka Graužinienė paskelbė, kad jos susitikimo su ministru metu (subjekto) spardymo tema nebuvo paminėta nė žodžiu.

Viskas parodo tai, kad Dainius Pavalkis turėjo reaguoti faktą, jog kėdė, kurią užima, subraškėjo. Darbo partija nėra labai patenkinta savo ministro veikla. Todėl jis įspėja, kad jei DP iš kėdės jį pašalins, tai jis eis sau, tačiau mojuodamas „savo geru vardu“. O kaip galima Lietuvos politikoje greitai pelnyti gerą vardą, kai kitų nuopelnų nėra? Kaip ir anksčiau – užtenka įspūdingai įkąsti Lenkų tautinei mažumai.

Todėl priešingai, nei buvo sutarta valdančioje koalicijoje ir nustatyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, D. Pavalkis paskelbė, kad nuo kitų metų nebus lengvatų ir pereinamojo laikotarpio tautinių mažumų mokyklų absolventams. Jie laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros baigiamąjį egzaminą, nors ir turėjo 800 akademinių valandų mažiau nei jų lietuviškų mokyklų bendraamžiai. „Aš pasirašysiu tokį įsakymą“, – gyrėsi ministras žurnalistams. Tokios lengvatos, jo nuomone, nelietuviškų mokyklų jaunimui tik daro žalą. Juolab jog ponas ministras pastebėjo, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniai baigiamuosiuose egzaminuose rašo „net išsamesnius rašinius nei lietuviškų mokyklų moksleiviai“.

Visi mokslininkai teigia, kad daugiakalbystė vysto vaikų protinius gebėjimus ir sumanumą. Aš taip pat sutinku su ministru, kad lenkiškų mokyklų jaunimas valstybinę kalbą kartais moka geriau nei jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų. Bet tvirtinti, kad kuo trumpiau mokytasi kurio nors dalyko, tuo geresnių rezultatų sulaukiama, – Nobelio premijos vertas atradimas. Gal mes šį metodą panaudotume medicinos mokyklose? Juolab kad Dainius Pavalkis pats yra gydytojas. Tegul būsimiems gydytojams sutrumpina paskaitas maždaug 800 valandų – jie geriau laikys egzaminus. Šiuo metodu taip pat galima mokyti ir užsienio kalbų. Redukuoti mažamečiams anglų kalbos pamokas iki minimumo! Matau čia tik privalumus. „Anglų“ egzaminus laikys su pagyrimu, o emigracijos banga nukris. Jie negalės su niekuo, išskyrus Lietuvą, susikalbėti.

Lucyna Schiller