Darbo kodekso 55 straipsnio, kuriame reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (nutraukimas „savo noru“), 1 dalyje nurodyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas tendencingas minimalaus mėnesio atlyginimo augimas, bet ar tai iš tikrųjų teigiamai veikia gyventojų gyvenimo kokybę? Kiek atlyginimas turėtų didėti, kad pasekmės ekonomikos augimui būtų teigiamos ir darbuotojų pastangos bei panaudoti darbo atlikimo metu įgūdžiai būtų tinkamai įvertinti? Ne visada atlyginimų didėjimas atneša teigiamas pasekmes. Atlyginimo augimas iš vienos pusės skatina dirbančiųjų padėties darbo rinkoje gerėjimą ir greitesnį bei kokybiškesnį jų poreikių patenkinimą, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kitų veiksnių, kurie turi įtakos darbo užmokesčiui, pokyčius. Vyriausybei nutarus nuo 2024 m. didinti minimalų mėnesio atlyginimą apie 10 proc. (iki 924 Eur), kyla klausimas, ar augimas yra pakankamas? Kokios būtų pasekmės, jei minimalaus mėnesio atlyginimo augimas būtų didesnis?

Advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Darbo teisės praktikos grupėje Eglė Tamavičiūtė

Vis dažniau tenka matyti skelbimų, kuriuose nurodoma, kad įmonė paslaugas teikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visi norime, kad į mūsų problemas būtų sureaguota kuo greičiau ir bet kuriuo paros metu, tad tokie skambūs pasiūlymai neabejotinai padeda įmonėms sulaukti daugiau klientų susidomėjimo. Nesvarbu, ar tai būtų su informacinėmis technologijomis susijusios problemos, gyvūnų priežiūra ar kitkas.

Vilniaus rajono savivaldybė daug metų buvo Lietuvos savivaldybių, neturinčių finansinių įsiskolinimų, lydere. Tuo pačiu metu Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų, neįtraukdama rajono į skolas, įgyvendino ne tik rinkiminėje programoje nurodytas užduotis, bet ir atliko eilę svarbių darbų bei investicinių projektų, gerinančių rajono gyventojų gyvenimo kokybę.

Šią vasarą viešai nuskambėjo jau ne vieno pedagogo pareiškimas: „Viskas, gana, palieku mokyklą“. Tarsi būtų čia kuo didžiuotis... O kiek dar bus tokių, kurie tiesiog tyliai atsitrauks ir po atostogų nebesugrįš į klases.

Karolina Žemaitytė, advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotoji teisininkė Intelektinės nuosavybės, IT ir duomenų apsaugos praktikos grupėje

Prekių ženklai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimui pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Sukurtą įvaizdį vartotojai paprastai sieja su teigiamomis prekių ar paslaugų savybėmis, gera patirtimi. Siekdami iš to išpešti naudos, nesąžiningi verslininkai, reklamuodami savo prekes ar paslaugas, neretai naudojasi svetimais ar klaidinamai panašiais prekių ženklais. Neseniai socialinėje erdvėje pasirodė atvejis, kuomet prekių ženklo „pigu.lt“ parduotuve apsimetantys sukčiai siekė parduoti „Samsung“ telefonus ir rengė akcijas, organizuojamas neteisėtai naudojant prekių ženklą „pigu.lt“.

Miglė Maniušytė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertė

Šiandien, aplinkosaugos krizių akivaizdoje, svarbiu tapo vienas faktas – turime iš naujo išmokti veikti bendruomenėse, atgaivinti kaimynystę. Tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių – apsiribojama tik mandagiu pasisveikinimu. O juk kaimynai yra tie žmonės, kurie gyvena arčiausiai ir gali ištiesti pagalbos ranką nelaimės atveju.

Neretam iš mūsų yra tekę gauti pranešimą apie kažkur šiek tiek viršytą greitį ar, tarkim, draudžiamą kalbėjimą telefonu sėdint už vairo. Taigi nemažai mūsų jau yra bausti administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo. Rodos, tokių dalykų kartais per daug net nesureikšminame, nes atsiperkame gauta bauda (arba, blogiausiu atveju, trumpalaikiu teisės vairuoti atėmimu).

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Stankevičius, jaunesnysis teisininkas Dainius Kononovas

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Naujuoju reglamentavimu siekiama subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką taip, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip kraštutinė priemonė, ir už nusikalstamų veikų padarymą numatyti proporcingą, atliekamų veiksmų pavojingumą atitinkančią baudžiamąją atsakomybę.

Pacientas mirė ligoninėje, ligoniui pablogėjo nuo gydytojo paskirtų vaistų, o gal buvo neteisingai nustatyta diagnozė? 23 proc. Europos Sąjungos piliečių sako, kad yra nors kartą tiesiogiai nukentėję nuo medicininės klaidos asmeniškai arba yra nukentėję jų šeimos nariai. Kreipdamasis į gydytoją, pacientas tikisi atidaus rūpinimosi jo sveikata ir stipriai nusivilia, jei padaroma klaida. Ką daryti tokiais atvejais? Ką geriau rinktis – teisminius procesus ar bandyti susitarti taikiai? Ar įmanoma laimėti ginčą prieš sveikatos priežiūros įstaigą? Apie šiuos ir kitus dalykus pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris Egidijus Langys.