Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys jau beveik pustrečių metų turi pareigą rinkti ir saugoti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (angl. Ultimate Beneficial Owners (UBO)), bet nesant reikalavimo ją išviešinti, reta įmonė tai darė. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės – pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS). Kartu su juo jau reikalaujama įregistruoti naudos gavėjų duomenis, o apie šią pareigą primena Registrų centro siunčiami laiškai. Tad kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje ir kas gresia neįvykdžius pareigos?

Senajame žemyne susidariusi geopolitinė situacija ir Europos Sąjungos taikomos sankcijos ribojant tam tikrą komercinę veiklą nulėmė sutrūkinėjusias tiekimo grandines ir daugybę verslų privertė ieškoti naujų tiekėjų. Dėl viso to dabar stebime ne tik kai kurių prekių trūkumą, bet ir reikšmingai išaugusias žaliavų kainas. Tai verslams sukelia nemažai komercinių problemų, kurių viena opiausių – viešojo pirkimo sutarčių įgyvendinimas. Mat galimybė pasikeitus situacijai koreguoti kainas ir taip įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra apribota specifinėmis taisyklėmis. Visgi, persiderėti iš anksto sutartą viešojo pirkimo sutarties kainą dėl gerokai pabrangusių žaliavų kainų įmanoma, tereikia remtis keliais svarbiais argumentais.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė

Pastaruoju metu kylant elektros energijos, kuro ir šildymo kainoms, į tai priversti reaguoti ir įvairias paslaugas teikiantys verslininkai. Norėdami išsilaikyti, jie taip pat priversti didinti kainas net ir ilgalaikes paslaugų sutartis, kuriose fiksuotos mokamos sumos, turintiems klientams. Visgi, kokias teises taip elgtis turi verslas ir ką reikia žinoti jo klientui?

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą to pageidaujant darbdaviui, tačiau dažnai darbdaviai mėgina pasinaudoti tuo, jog ne visi darbuotojai žino savo teises sutarčių nutraukimo atvejais ir sutartis siekia nutraukti kuo palankesnėmis būtent sau, o ne darbuotojui sąlygomis.

„Nereikėjo flirtuoti“, „Gavo, ko nusipelnė“, „Man taip nenutiktų“ – tokius ir panašius komentarus girdime nuolat. Psichologai įvardija įvairių tipų klaidas, kurias daro kaltinantieji aukas.

Daugiau nei mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje palietė ir Lietuvos verslą, kuris susiduria su naujais, dar nematytais iššūkiais. Lyderystės mokymuose ne kartą esu girdėjusi, kad krizių metu nėra kada tartis, reikia greitai priiminėti sprendimus ir juos vykdyti. Šiandieninė situacija naikina šį įsitikinimą. Dabar lyderiai labiau nei bet kada turi nebijoti klysti, būti empatiški ir atviri.

Daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiams, paraštėse dažnai paliekamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Tačiau nors ir mažiau matomoje, šioje srityje verda ne mažiau mokestinių ginčų: dėl teisinio reguliavimo, teisės aktų taikymo ar baudų.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį.