Administracija stengėsi konstruktyviai ir ūkiškai naudoti biudžeto lėšas ir nešvaistė finansų antriniams, netgi žalingiems, tikslams, pavyzdžiui, savivaldybės aparato darbuotojų skaičiaus didinimui, nepagrįstų išmokų auginimui, panaudojant tam neaiškius priedus, brangių telefonų, biuro įrangos, baldų ar automobilių pirkimui.

Savivaldybė kruopščiai ir atsakingai nagrinėjo biudžeto galimybes bei gyventojų poreikius ir visada sugebėdavo rasti racionalią išeitį neįklampinant rajono į skolas.

Deja, toks ligšiolinis valdymas, prasidėjus naujai mero kadencijai, įgavo kitokį veidą, kuris turi netinkamo valdymo ir nesąžiningo išlaidavimo požymių, kadangi skolos užkraunamos ateities kartoms.

Naujo mero vadovaujama administracija ketina skolintis, tiksliau, įsiskolinti ateities kartų sąskaita net 4,4 mln. eurų įvairiems projektams, nors yra nemažų vidinių rajono resursų.

Verta pažymėti, kad projektus inicijavo ir jų įgyvendinimą pradėjo ankstesnė savivaldybės administracija. Tačiau dabartinė administracija pradeda savo „tarnystę“ nuo milijoninių skolų gyventojams ir administracinio aparato išpūtimo, kai be aiškaus poreikio įdarbinama daug žmonių iš socialdemokratų partijos gretų, dažnai net neturinčių išsilavinimo.

Pavyzdžiui, Viešosios tvarkos skyriuje įdarbintas Justinas Gaulė – asmuo, turintis vidurinį išsilavinimą, bet kandidatavęs socialdemokratų sąraše.

Tuo tarpu į Centralizuoto vidaus audito skyrių paskirta Janina Girucka ten pateko, matyt, už Vilniaus rajono savivaldybių tarybų ir merų rinkimų apygardos rinkimų komisijos pirmininkės darbo ,,nuopelnus“ ir neteisėtą socialdemokratų interesų rinkimų proceso metu favoritizmą. Pavyzdžiui, dėl jos balso panaikinti du išankstinio balsavimo punktai Rudaminoje ir Lavoriškėse, todėl pusė Vilniaus rajono rinkėjų patyrė sunkumų balsuojant. Ji irgi, tarp kitko, užblokavo akivaizdų dėl didelio skaičiaus pažeidimų vykusį biuletenių perskaičiavimo procesą – tai nurodė ir tarptautiniai stebėtojai.

Tik vienas Janinos Giruckos etatas Vilniaus rajono mokesčių mokėtojams per metus kainuos net 40 tūkstančių eurų, o tokių partinių ,,nominacijų“ į įvairias pareigas per kelis pirmus mėnesius yra net 12.

Praėjusioje kadencijoje konservatoriai ir socialdemokratai, o daugiausiai – Robert Duchnevič – Tarybos posėdžių metu nuolat pasisakydavo už savivaldybės aparato optimizavimą. Tačiau šiandien, galima sakyti, nuo pat pirmos darbo dienos, pradėjo įdarbinti savo partiečius, sukurdami jiems dešimtis etatų, svarbių rajono gyventojams projektų įgyvendinimo sąskaita.

Pavyzdžiui, ankstesnė administracija puikiai dirbo ir tvarkėsi be kai kurių skyrių vedėjų pavaduotojų, deja, dabartinė valdžia nusprendė, kad kadangi yra laisvų vietų, jas reikia kuo greičiau pasiūlyti savo bendražygiams. Jau per pirmą mėnesį buvo sukurti 3 nauji etatai, už kurių vien atlyginimą savivaldybės mokesčių mokėtojai iš savo kišenės per metus sumokės virš 130 tūkst. eurų.

Tai tik kadencijos ir neracionalaus finansų valdymo pradžia. Dideliais žingsniais įvedamos neūkiškos nepagrįsto išlaidavimo tvarkos – ir pačiame administracijos aparate, ir susijusios su visa biudžeto bei investicijų sistema.

Kyla klausimas, su kokiomis finansinėmis skolomis baigsis kadencija ar net Vilniaus rajono savivaldybės metai – jeigu tai tik pradžia?

Paminėtiems dirbtinai sukurtiems etatams savivaldybė iš gyventojų kišenės turės skirti net 5 mln. eurų vien tik atlyginimams.

Ar nebūtų teisingiau šią sumą investuoti ir skirti projektų vykdymui bei jų užbaigimui? Nesunku suprasti, kodėl būtent Vilniaus rajono savivaldybės LLRA-KŠS frakcija principingai pasisakė, kad nesutinka su pinigų švaistymu ir rajono įsiskolinimu, kurį turės grąžinti ateities kartos.

Prieš dešimtmetį minėti prasiskolinimo faktai, nepagrįsto švaistymo, biurokratijos didinimo ir darbuotojų, atsižvelgiant ne į jų kompetencijas, tačiau į partinę priklausomybę, įdarbinimas vyko sostinėje.

Vilniaus skolos siekė milžiniškas sumas, o dabar šias skolas turi grąžinti naujos kadencijos Taryba, į kurią pirmą kartą esu išrinktas. Šias didžiules Vilniaus miesto skolas, siekiančias šimtus milijonų eurų, grąžinti užtruks dešimtmečius, o gal ir ilgiau. Ir tai labai nesąžininga ateities kartų – mūsų vaikų ir anūkų – atžvilgiu. Tikiuosi, atitinkamas išvadas padarys ne tik Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos tarybos nariai.