Nuomonės – komentaraiPrieš šimtmetį pedagogo profesija buvo laikoma prestižine ir ne kiekvienam įkandama, tačiau reikia pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį pedagogų vaidmuo menko. Pacta sunt servanda – sutarčių privalu laikytis. Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai – 27 metai2021-04-26, 19:01Atsikračiusios sovietinio jungo, atkūrusios laisvę ir suverenitetą Lietuva ir Lenkija 1994 m. balandžio 26 d. pasirašė Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. 27 bendradarbiavimo ir dvišalės draugystės metai, kurie įgalina ir įpareigoja siekti suderėtų tikslų, skatina abi šalis ieškoti probleminių klausimų sprendimo. Sutarties nuostatos padėjo pamatus tolesniems abiejų valstybių tarpusavio politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione bei tarptautinėse organizacijose ir institucijose. Apie Europos Komisijos pagalbą šalims narėms kalbama jau ne vieną mėnesį. Siekiant, kad šalių narių ekonomika kuo greičiau atsigautų nuo COVID krizės sukelto sukrėtimo sukurta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė RRF (ang. Recovery and Resilience Facility). Šio fondo lėšos bus paskirstytos po to, kai šalys pristatys ir suderins savo planus su EK. Kai kurios ES valstybės nacionaliniu lygiu įvertino poreikius, išdiskutavo su socialiniais partneriais ir jau pateikė savo planus. O štai Lietuvoje viskas sprendžiama pogrindyje ir paslapčia. Finansų ministerija kaip triušį iš skrybėlės ištraukė planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris paviešintas ne pilna apimtimi, reformos ir investicijos aprašytos abstrakčiai, neaišku į kokius ir kieno teiktus pasiūlymus atsižvelgta, į kokius ne. Pagal statistiką, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra pora. Dažnai svarstoma, kad prie šios statistikos gali prisidėti skyrybas vykdančių kontorų žadamos greitos ir paprastos skyrybos arba net skyrybos internetu. Tačiau geriau įsigilinus į Lietuvos teismų praktiką ir kaimyninių šalių pavyzdžius, nesame tokie išskirtiniai. Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau pilnai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį. Lietuvoje įsibėgėja vakcinavimas siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją. Nuo šiol didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų ir kuriose buvo nustatyti COVID-19 ligos protrūkiai, kviečiamos registruoti savo darbuotojus, norinčius gauti skiepus. Tai svarbi ir teigiama žinia mums visiems. Tačiau kartu reiškia, kad darbdaviams tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su vakcinavimo proceso organizavimu ir vykdymu. Šoumeno Arūno Valinsko pasakyta frazė, kad „tokius kaip europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį reikėtų šaudyti po vieną“, vėl sukėlė diskusijas, kai neseniai vykusiame mitinge ji buvo pavartota Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Vytauto Tomo Raskevičiaus atžvilgiu. Vėl kreiptasi į prokuratūrą, nors analogišku atveju prokurorai neapykantos kurstymo neįžvelgė. Tiesa, atsakomybės A.Valinskas visgi gali neišvengti. Apie tai V.Tomaševski sutiko papasakoti išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms“. Lietuvai tarnauja daugiau nei 15 tūkstančių pareigūnų. Visi jie: policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai atlieka valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas ir priešakinėse linijose kovoja su COVID-19 pandemija, tą pripažįsta visi ir visi gražiai dėkoja. Bet padėkomis viskas ir baigiasi. Vakcinacijos plane pareigūnai į prioritetinių grupių priešakines linijas nepatenka, o antrojo skiepo ir imuniteto reikės laukti iki vasaros pabaigos. „MEILĖS DŽIAUGSMAS, IŠGYVENAMAS ŠEIMOJE, YRA IR BAŽNYČIOS DŽIAUGSMAS“ (AL 1) Vartotojų išlaidų struktūra Lietuvoje keičiasi: vartojimo krepšelis per pastaruosius dvidešimt metų gerokai priartėjo prie vakarietiškojo – reikšmingai sumažėjo maisto išlaidų dalis, o pramonės prekių ir paslaugų – stipriai išaugo. Tiesa, praėję metai buvo išskirtiniai ir pandemija turėjo įtakos vartojimui. Apribojus paslaugų veiklą, maistui tenkanti išlaidų dalis pernai padidėjo, o paslaugoms – sumažėjo. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |