Nuo praėjusių metų pareigūnams teko milžiniškas krūvis: vidinių sienų kontrolė, judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, žmonių esančių izoliacijoje kontrolė, įmonių patikrinimai, pagalba Nacionaliniam visuomenės centrui ir visą tai reikėjo atlikti čia ir dabar, nesvarbu ar šventės, ar lyja, ar sninga. Nepamirškime ir pareigūnų tiesioginių funkcijų, kurių taip pat netrūksta, o net ir padaugėjo. Pareiga šaukia ir pareigūnai vykdo politikų, ministrų įsakymus. Bet kai politikams ir ministrams ateina laikas pasirūpinti pareigūnais ir užtikrinti, kad jie būtų paskiepyti vieni pirmųjų, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų prioritetuose jiems nebelieka vietos. Drąsinti ir dėkoti yra lengva, o pakelti pareigūnus aukščiau Vakcinacijos nuo COVID-19 plane pasirodo užduotis neįmanoma. Pagal šiuo metu galiojantį Vakcinacijos planą pareigūnai yra paskutinėje prioritetinėje kategorijoje prieš pereinant prie masinio gyventojų vakcinavimo. Paskutinėje! Tie, kurie kiekvieną dieną susiduria su pavojumi yra paskutinis prioritetas. Ar tai normalu? Šimtai pareigūnų jau sirgo Covid-19, beje sirgo ne tik jie, bet ir jų šeimos nariai, nuolat dalis pareigūnų yra privalomoje saviizoliacijoje. Dvigubi ar net trigubi krūviai, o kartu ir padidėjusi rizika užsikrėsti tarnybose atitenka likusiems sveikiems pareigūnams. Tačiau valdantieji savo susirūpinimą moka parodyti tik dirbdami opozicijoje. O kai reikia priimti sprendimus ir kovoti už tuos, kurie rūpinasi visų mūsų saugumu, visas karingumas dingsta. Tik priminsiu, kad vien 4000 policijos pareigūnų kasdien vyksta į iškvietimus, patruliuoja miestuose ir apylinkėse.
Kai kurios savivaldybės pradėjo skiepyti pareigūnus, bet su sąlyga, kad kitos prioritetinės grupės jau yra paskiepytos arba žmonės atsisako, t.y. pareigūnams lieka tai, ko kitiems nereikia. Apie kokį sklandų vakcinavimo procesą ir pareigūnų sergamumo mažinimą galima kalbėti, kai jų vakcinavimas 2-ąja vakcina numatytas liepos mėnesį su sąlyga, kad turėsime pakankamai vakcinų? Kodėl pareigūnai atsidūrė vakcinavimo proceso paraštėse man tikrai nėra aišku. Kodėl nei sveikatos apsaugos ministras, nei tuo labiau vidaus reikalų ministrė neužtikrina, kad pareigūnai gautų skiepus kaip įmanoma anksčiau. Juolab, kad pareigūnai yra nemažesniame pavojuje negu medikai. Medikai eidami pas ligonį, kuriam konstatuotas koronaviruso užsikrėtimas bent žino su kuo gali susidurti ir saugosi, pareigūnai gi savo darbe tokio žinojimo neturi ir kiekvieną kartą rizikuoja savo ir savo artimųjų sveikata. Vyriausybė skelbia atnaujinanti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, karantino pratęsimą, kartu didėja darbo krūviai pareigūnams. Bet ir vėl jokios žinutės apie spartesnį pareigūnų skiepijimą, saugesnes darbo sąlygas. Vidaus reikalų ministrė kol kas tik kelia klausimą, bet kelti klausimo nepakanka, turi būti rezultatas. Rezultato šiai dienai galima tikėtis tik iš savivaldos, jų geranoriškumo. Savivaldybių merai pareigūnų nepamiršta ir rūpinasi, kodėl policininkai, ugniagesiai, kuriems tenka pagrindinis ekstremaliosios situacijos valdymo ir karantino reikalavimų kontrolės krūvis yra priešpaskutiniai Vakcinacijos plane. Apmaudu, kad toks yra centrinės valdžios požiūris į pareigūnus: „girgždėdami“ sumoka už viršvalandžius, o paskiepys, jei liks skiepų nuo kitų prioritetinių grupių.
Seimo narė Rita Tamašunienė
