„Valstybės gynybos biudžetas yra pagrindinis ir prioritetinis nacionalinio saugumo klausimas, tačiau jį formuojant ir didinant reikėtų atsižvelgti į mūsų piliečių poreikius ir lūkesčius. Ieškant papildomo finansavimo gynybai, reikėtų pasirūpinti, kad jis netaptų neproporcinga našta mūsų piliečiams, o vystytų pramonę ir kurtų naujas darbo vietas gynybos sektoriuje“, – sakė konferenciją pradėjęs LLRA-KŠS atstovaujantis parlamentaras Česlav Olševski.
Gynybos pramonės plėtra
Konferencijoje LLRA-KŠS pirmininkas Waldemar Tomaszewski pabrėžė, kad svarbu pasiekti sutarimą dėl šalies gynybos finansavimo. Padėkojo premjerei Ingridai Šimonytei, kad pirmadienį, sausio 29 dieną, ji sušaukė konstruktyvų susitikimą šiuo klausimu, kuriame dalyvavo parlamentinių partijų lyderiai, prezidento, Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovai.
LLRA-KŠS lyderis pabrėžė, kad jo vadovaujamos partijos pozicija dėl gynybos labai konkreti ir buvo išreikšta dar prieš dešimt metų pasirašant pirminį parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Tuomet buvo atsižvelgta į du LLRA-KŠS pasiūlymus: plėtoti savo gynybos pramonę ir vengti vidinės įtampos, įskaitant įtampą dėl tautinių mažumų. „Dar prieš dešimt metų kalbėjome, kad gynybos finansavimas turėtų būti didinamas, tačiau jei nekursime savo gynybos pramonės, jei dalis pinigų negrįš į mūsų biudžetą mokesčių pavidalu, pinigų gynybai visada bus per mažai, – kalbėjo W. Tomaszewski. – Žinoma, lėktuvų ir tankų gaminti nepajėgsime, bet kovos mašinas – taip, jau nekalbant apie šaudmenis, raketas ir visokeriopą karinę įrangą, kurios šiuo metu Europoje trūksta.“
Prieš naujų mokesčių įvedimą
Politikas pridūrė, kad gynybos pramonės plėtra Lietuvoje reiškia ir naujų darbo vietų kūrimą. Jis taip pat išdėstė partijos poziciją dėl gynybos plėtros finansavimo šaltinių. Pabrėžė, kad tai anaiptol neturi būti daroma gyventojų sąskaita, kaip baugina Lietuvos politikai.
„Esame kategoriškai prieš naujų mokesčių gyventojams įvedimą, nes mokesčiai Lietuvoje ir taip yra per dideli. Ir tai faktas. Su darbo santykiais susiję mokesčiai vieni didžiausių Europoje“, – tikino politikas. Pridūrė, kad taip pat reikėtų grąžinti nuo naujųjų metų panaikintą mokesčių lengvatą viešojo maitinimo įstaigoms, „nes tai svarbus mūsų ekonomikos sektorius ir mes negalime jo naikinti“.
Kalbėdamas apie gynybos finansavimo didinimą, W. Tomaszewski atkreipė dėmesį į jo vadovaujamos partijos dar 2019 m. pateiktą siūlymą apmokestinti bankų turtą (aktyvus). „Mūsų bankų turtas sudaro apie 22 mlrd. eurų, tad jei jį apmokestinsime 0,2 proc. tarifu, jau dabar turėsime 0,5 mln. eurų. 2019 m. siūlėme 0,4 proc. tarifą, bet po diskusijų jį sumažinome. Toks mokestis yra šešiose ES šalyse. Tai nėra kažkas naujo, – sakė Tomaszewski. – Bankai tikriausiai taip pat suinteresuoti prisidėti prie gynybos (...) Nes, neduok Dieve, kilus kokiam nors ginkluotam konfliktui finansiškai labiausiai nukentės būtent bankai.“
Pabrėžė, kad sprendžiant prioritetinius gynybos klausimus, neturėtų būti jokios vidinės įtampos – tiek politinės, tiek socialinės, taip pat – tarp centrinės valdžios ir tautinių mažumų. W. Tomaszewski kartu išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių institucijų vadovų keliamos įtampos.
„Deja, pastaruoju metu tokia įtampa didėja. Idėja likviduoti tautinių mažumų mokyklas, šį kartą – rusų, didina įtampą ir neprisideda prie visuomenės tarpusavio supratimo. Vakar apie tai kalbėjome per pasitarimą Vyriausybėje, tačiau nė viena žiniasklaidos priemonė apie tai neužsiminė“, – sakė LLRA-KŠS lyderis. Kaip pabrėžė, tautinių mažumų mokyklų likvidavimas prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. „Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios 22 straipsnyje pabrėžtinai nurodoma, kad nauji teisės aktai negali pabloginti esamos tautinių mažumų padėties, taip pat ir švietimo srityje“, – akcentavo W. Tomaszewski.
Dar jis paminėjo pastaruosius parlamento ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, per kuriuos buvo pažeistos tautinių mažumų partijų rinkimų teisės.
Grėsmės tautinių mažumų švietimui
Apie aktualias grėsmes tautinių mažumų mokykloms kalbėjo parlamentarė Rita Tamašunienė. Turimi omenyje šių metų pradžioje Švietimo ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pristatyti sumanymai dėl pokyčių tautinių mažumų mokyklose – ir dėl rusų mokyklų uždarymo.
Kalbėdama apie sostinės valdžią, parlamentarė išskyrė vieno vicemero savivalę – Vilniaus mokyklų vadovybei jis nurodė atlikti metines užduotis. Kai kurios jų tiesiogiai nukreiptos prieš tautinių mažumų mokyklas. Tautinių mažumų mokyklų abiturientų, pasirinkusių valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, skaičius turi padidėti bent 10 proc. „Tačiau lenkų gimnazijose šis rodiklis jau viršija 90 proc.!“ – pabrėžė parlamentarė. Kitas sostinės valdžios ketinimas – nuo rugsėjo 1 d. lenkų ir rusų mokyklose turėtų būti formuojamos ir lietuvių klasės.
„Linkiu, kad vadovaujančius postus užimantys asmenys savo pareigas vykdytų visiems aiškiai ir skaidriai, kad vyktų socialinis dialogas ir nebūtų kurstoma nereikalinga įtampa, neramumai, nes bendruomenės su tuo nesitaikstys“, – tęsė R. Tamašunienė. Pridūrė, kad tautinių mažumų mokyklos yra valstybinės ir įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo politiką.
„Taigi, kalbėdami apie švietimo kokybę, turime ieškoti kitų sprendimų, o ne gąsdinti ir diegti drastiškas priemones, kurios niekur neveda ir kelia nereikalingą įtampą. Ir vėl grįžtame prie konferencijos pradžioje iškelto klausimo – saugumo, gynybos ir pasitenkinimo savo valstybe“, – apibendrino R. Tamašunienė.
