Valstybės valdoma sprogmenų gamybos AB „Detonas“, vertindama geopolitinę situaciją ir būtinas saugumo reikmes, planuoja investicijas gynybos srityje ir ruošiasi statyti sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) gamyklą. Vieno iš didžiausių bendrovės vystomų investicinių projektų vertė siekia 28 mln. eurų, planuojamas gamyklos pajėgumas – 1 tūkst. tonų TNT per metus.

Lietuvos politikai svarsto, iš kur gauti papildomų lėšų valstybės gynybai. Iš verslo, o gal iš gyventojų? Šia tema antradienį, sausio 30 dieną, Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikai. Jie taip pat palietė šiuo metu suintensyvėjusią prieš tautinių mažumų švietimą nukreiptą kampaniją.

Pirmadienį Vyriausybės rūmuose įvyko susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo, kuriame dalyvavo parlamentinių partijų, pasirašiusių nacionalinį susitarimą dėl gynybos, lyderiai, vyriausybės vadovė, krašto apsaugos, finansų bei užsienio reikalų ministrai, susijusių Seimo komitetų, Prezidentūros, NVO atstovai, verslą ir profesines sąjungas atstovaujantys Trišalės tarybos nariai.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė dvišalį susitarimą dėl gynybos prekių ir paslaugų tiekimo saugumo (angl. Security of Supply Arrangement, SOSA), kuriuo abi šalys įsipareigoja remti viena kitą, užtikrindamos kritinius gynybos poreikius. Susitarimas spalio 27 d. pasirašytas krašto apsaugos viceministrės Gretos Monikos Tučkutės vizito Vašingtone metu.

Rugsėjo 20 d. LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės darbotvarkės „Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos“ įgyvendinimo planą. Plano įgyvendinimo tikslas – parengta atspari, stiprios pilietinės valios, turinti žinių ir įgūdžių pilietiniam pasipriešinimui visuomenė.

Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, rengia Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo planą. Įgyvendinant plane numatytas priemones, iki 2035 m. bus siekiama didinti piliečių, pasirengusių dalyvauti pilietiniame pasipriešinime, skaičių, taip pat ypatingas dėmesys skiriamas įvairių amžiaus ir tikslinių grupių įtraukimui.

Krašto apsaugos sistemai skiriamos valstybės biudžeto lėšos 2023 m. sieks 2,52 proc. BVP, o esant poreikiui numatyta galimybė didinti finansavimą dar labiau. Lapkričio 22 dieną LR Seimas priėmė 2023 metų valstybės biudžetą, kuriuo numatoma toliau stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus.

Vokietija toliau stiprina NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje pajėgumus – šią savaitę Lietuvoje dislokuota Vokietijos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema „Ozelot“. Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota „Stinger“ raketomis „žemė-oras“, praneša kam.lt.

Lietuva skirs gynybai 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tęs kitus tarptautinius įsipareigojimus, dalyvaudama operacijose Irake bei Afganistane, patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu apie COVID-19 plitimo dinamiką ir padarinius šalies bei Aljanso saugumo aplinkai.

Trečiadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyks pirmoji Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba, kurioje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariuszas Baszczakas aptars karinių pajėgų bendradarbiavimą užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą, nacionalinių oro erdvės ir gynybos sistemų integravimo galimybes ir siekį išlaikyti nepertraukiamą JAV karių buvimą regione.