Susitikimas skirtas numatytų Lietuvos ilgalaikių įsipareigojimų stiprinant krašto apsaugą finansavimo aptarimui. Jau kitąmet šiai sričiai reikės papildomų 400 mln. eurų.

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc., akcentavo premjerė Ingrida Šimonytė.

Susitikime dėl gynybos finansavimo dalyvavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski akcentavo, kad ruošiantis šiandieniniams iššūkiams šalies gynybos srityje prarasta labai daug brangaus laiko.

„Mūsų pozicija yra aiški ir ją išsakėme dar prieš dešimt metų, kuomet pasirašėme, regis, pirminį gynybos susitarimą, įtraukdami į jį du svarbius aspektus. Pirmas – neturi būti vidinės įtampos – ir socialinės, ir tarp bendrijų, ir tarp tarptautinių mažumų. Antras mūsų pasiūlymas buvo toks – kurti savo karinę pramonę“, – sakė Waldemar Tomaszewski.

LLRA-KŠS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad pasirašant pirminį gynybos susitarimą LLRA-KŠS įkėlė svarbų įrašą, jog reikia laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl tautinių mažumų apsaugos.

Waldemar Tomaszewski išreiškė susirūpinimą dėl dirbtinės įtampos, kurią kelia tam tikrų valdžios institucijų vadovai.

„Lietuva dar 2000-aisiais metais ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, ten labai aiškiai parašyta, kad nauji teisės aktai negali bloginti ligšiolinės tautinių mažumų situacijos. Šiuo metu vyksta ne tik diskusijos, bet ir švietimo, mokso ir sporto ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės bandymai naikinti mokyklas. Tai yra šitos įtampos didinimas“, – sakė Waldemar Tomaszewski.

LLRA-KŠS pirmininkas atkreipė dėmesį į nuosavos karinės pramonės neišvystymo problemą.

„Antras LLRA-KŠS pasiūlymas – kurti savo karinę pramonę – buvo įtrauktas į pirminį gynybos susitarimą, bet per dešimt metų dėl to nežengti jokie žingsniai. Dabar visi matome, kad trūksta karinės technikos, amunicijos ir įvairiausių karinių priemonių. Ir būtent mes turime kurti karinę pramonę, kad dalis pinigų mokesčių pavidalu grįžtų į biudžetą ir tam tikra prasme augtų mūsų ekonomika“, – sakė europarlamentaras.

Politikas pažymėjo, kad vystant karinę pramonę Lietuvoje būtų sukurta apie 10 tūkstančių naujų darbo vietų bei nurodė lėšų šaltinius šiam visai šaliai svarbiam tikslui įgyvendinti.

„Šiuos pinigus galima gauti iš Europos Sąjungos. Pamenate, po koronaviruso pandemijos buvo įsteigtas Ekonomikos atstatymo fondas. Mes gavome tam tikrą pinigų sumą – tai buvo milijardai, kurie išties padėjo. Yra konkretus pasiūlymas, pateiktas būtent Europos Konservatorių ir Reformuotojų frakcijos, kuriai priklausau Europos Parlamente. Frakcija siūlo karinės pramonės kūrimo fondą tam, kad visos Europos Sąjungos šalys gamintų techniką, amuniciją – tai, ko būtent dabar ir trūksta kare“, – pažymėjo Waldemar Tomaszewski.

LLRA-KŠS pirmininkas išsakė partijos poziciją dėl naujų mokesčių įvedimo.

„Mūsų pozicija yra labai aiški, mes manome, kad dabar negalima įvesti naujų mokesčių, kadangi mūsų darbo santykių apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje.  PVM didinimas irgi yra nepriimtinas, nes tai bus našta eiliniam piliečiui“, – pažymėjo politikas.

Waldemar Tomaszewski, kalbėdamas apie mokesčių kėlimą, akcentavo bankų aktyvų apmokestinimo pasiūlymą, kurį partiją pristatė dar 2019 metais.

„Mes tada pasiūlėme 0,4 proc. bankų aktyvų apmokestinimą. Vėliau sumažinome iki 0,2 procento. Tai yra reali įplauka į biudžetą, kadangi bankų aktyvai sudaro apie 22 mlrd. eurų. Jeigu mes nors 0,1 proc. apmokestintume bankų aktyvus, šalies biudžetas gautų papildomus 220 mln. eurų – to užtektų, kad mūsų išlaidos gynybai padidėtų iki 3 mlrd. eurų.