Waldemar Tomaszewski, Lietuvos europarlamentaras, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas: Išvažiuojamojo Europos konservatorių ir reformuotojų grupės posėdžio vieta Vilnius buvo pasirinktas neatsitiktinai. Būdamas Lietuvos delegacijos vadovas jau antrą kartą organizuoju mūsų frakcijos posėdį Vilniuje, o šį kartą pasiūliau keturias svarbias diskusijų temas: 1. „Europos vertė – tai vertybių Europa“. Konservatyvių vertybių, krikščioniškų vertybių ir tradicinės šeimos kaip mūsų civilizacijos ir europinės tapatybės pagrindo gynimas. 2. Demografinė krizė Europoje – šios problemos priežastys ir sprendimai. 3. Tėvynių Europa ar Europos federacija? Kuri Bendrijos vizija nulems Senojo žemyno ateitį ir kuri bus geresnė jo gyventojams? 4. Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo užtikrinant saugumą Vidurio ir Rytų Europoje.
Lietuva, kaip ir kitos mūsų regiono šalys, susiduria su iššūkiais ginant tradicines krikščioniškas vertybes nuo Briuselio primetamos ideologijos. Lietuva yra puikus pavyzdys valstybės, kuri, nepaisydama spaudimo, stengiasi ginti savo tautinę tapatybę ir krikščioniškas šaknis. Be to, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, džiaugiuosi, kad mano kolegos iš EKR gali susipažinti su Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtimi ir mūsų pastangomis grąžinti krikščioniškus idealus į viešąjį gyvenimą.
Ar krikščioniškos vertybės ir tradicinė šeima vis dar turi didelę reikšmę šiuolaikinėje Europoje?
Taip. Turi milžinišką reikšmę, nors kairuoliškai-liberalios bendruomenės jas sistemingai puola. Kaip rašė Robertas Šumanas: „Europos demokratija bus arba krikščioniška, arba jos nebus visai.“ Deja, šiandieninė Europos Sąjunga praranda savo sielą – atsisako krikščioniškų simbolių, propaguoja gender ideologiją, demoralizuoja vaikus mokyklose. Kartu matome didžiulį paprastų piliečių troškimą grįžti prie šių vertybių. Ne elitas, o žmonės reikalauja apsaugoti vyro ir moters santuoka pagrįstą šeimą ir tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Mūsų, kaip krikščioniškų politikų, užduotis – Europos rechristianizacija visose srityse.
Antrąją dieną diskusijos bus sutelktos į demografinę krizę Europoje ir ginčą dėl būsimos Europos Sąjungos formos – tarp „tėvynių Europos“ koncepcijos ir tolesnės federalizacijos. Kuri koncepcija šiuo metu laimi?
Deja, ES institucijose kol kas stipresnė yra federalistinė koncepcija. Tai matome iš vienos Europos Parlamento rezoliucijos, kuri buvo priimta vos 17 balsų persvara ir kuri siūlo panaikinti nacionalines valstybes sukuriant iš Briuselio valdomą supervalstybę. Tačiau esu optimistas – net 13 šalių dauguma balsavo prieš šią rezoliuciją. Vokietijai, tiesa, pavyko prastumti savo projektą, tačiau kova dėl Europos ateities tęsiasi. Esu įsitikinęs, kad „tėvynių Europos“ koncepcija –savanoriškumo ir subsidiarumo pagrindais bendradarbiaujančios suverenių tautų Europos – galiausiai nugalės.
Ar artimiausioje ateityje yra realių galimybių pokyčiams?
Taip, tokios galimybės yra realios. Dabartinės Europos Parlamento kadencijos balsavimai rodo, kad federalizacijos šalininkams nebus lengva. Tai reiškia, kad eurorealistams šiek tiek sustiprėjus galėsime veiksmingai blokuoti žalingus pokyčius. Be to, galimų ES sutarčių pakeitimų ratifikavimo procesui būtinas vienbalsiškumas – pakanka, kad viena šalis pasakytų „ne“, kaip tai padarė Prancūzija ir Nyderlandai Europos Konstitucijos atveju. Tikiu, kad visuomenės sąmoningumas auga – žmonės mato, kur link veda centralizacija: į biurokratiją, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą ir svetimų vertybių primetimą. Pokyčiai įmanomi, tačiau tam reikia didesnio mūsų įsitraukimo.
Kalbant apie demografinę krizę, deja, ES šalyse iki šiol galiojančios šeimą stiprinančios programos neatnešė laukiamų rezultatų. Ar manote, kad mažėjančios demografijos problemą dar galima pakeisti, ar turime susitaikyti su tuo, kad ji tik gilės?
Tai labai sunkus klausimas. Iki šiol ES šalyse vykdomos šeimą stiprinančios programos, nors ir gerai suplanuotos, duoda ribotus rezultatus, nes neatsižvelgia į gilesnes demografinės krizės priežastis. Esminė problema – šeimos vertybių nykimas ir vartotojiško bei individualistinio gyvenimo būdo propagavimas. Negrįžus prie šeimos pripažinimo visuomenės pagrindu – šeimos, paremtos tvirta santuoka, kurioje tėvai turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus – jokios finansinės programos nepakeis tendencijos. Nesu pesimistas, tačiau reikia aiškiai pasakyti: jei nesustabdysime Europos dekrikščionėjimo, depopuliacijos procesas tik gilės. Mums reikia ne tik šeimą stiprinančios politikos, bet ir dvasinio atsinaujinimo.
Diskusijų metu taip pat bus aptariamas Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo užtikrinant saugumą Vidurio ir Rytų Europoje. Ar Vidurio ir Rytų Europa ir toliau turėtų grįsti savo saugumą pirmiausia su JAV?
Jungtinės Valstijos yra pagrindinis ir nepakeičiamas sąjungininkas. Jų istorinis įsitraukimas nuo Pirmojo pasaulinio karo, pergalė prieš nacizmą ir komunizmą ir dabartinis karinis buvimas Europoje (apie 80 tūkst. karių), ginklų tiekimas Europai rodo, kad be JAV mūsų saugumas būtų iliuzinis. Tuo pat metu Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios gynybą. Pasisakau už NATO ir transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat mūsų regiono valstybių gynybinių pajėgumų plėtrą. Saugumas nėra pasirinkimas tarp JAV ir Europos – tai vienas kitą papildantys ramsčiai.
Ar matote realias galimybes, kad po Europos Parlamento rinkimų EKR grupė išaugs?
Taip, matau realias galimybes. EKR grupė buvo įkurta 2009 metais. Ją tuomet sudarė 54 europarlamentarai iš septynių valstybių. Beje, buvau vienas jos bendraįkūrėjų. Šiuo metu grupę sudaro 81 narys iš 18 valstybių. Augimo tendencija akivaizdi. 2025 metais prie jos, be kita ko, prisijungė Rumunijos AUR ir Prancūzijos IDL. Taip pat kalbama apie galimą kitų partijų prisijungimą kitoje kadencijoje, įskaitant „Fidesz“. Visoje Europoje auga nuovargis nuo federalizmo ir biurokratijos, taip pat pasipriešinimas kairuoliškų ir liberalių ideologijų primetimui ir nacionalinių valstybių suvereniteto ribojimui. EKR eurorealistinė darbotvarkė – „daryti mažiau, bet geriau“, „tėvynių Europa“, tradicinių vertybių apsauga – atitinka milijonų europiečių lūkesčius. Žinoma, negaliu prognozuoti mandatų skaičiaus po būsimų rinkimų, tačiau visos prielaidos rodo, kad EKR taps dar stipresnė. O tai gera žinia tiems, kurie nori vertybių Europos – tam taip pat turi pasitarnauti keturių dienų EKR sesija Vilniuje.
Kalbėjosi Lidia Lemaniak,
DoRzeczy.pl
