LLRA-KŠS pirmininkas W. Tomaszewski padėkojo visiems rinkėjams už palaikymą.

„Nenuvilsime. Mūsų programa skirta paprastam žmogui. Tai –  vertybių programa: krikščioniškų vertybių, tradicinės šeimos vertybių. Mūsų, kaip patikimos ir solidžios partijos, reputacija lėmė tris mandatus. Esame kviečiami bendradarbiauti su kitomis partijomis“, – kalbėjo jis per konferenciją.

W. Tomaszewski dėkojo rinkėjams tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų, o taip pat – baltarusių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba. Dėkojo už paramą ir žadėjo jų nenuvilti, nes LLRA-KŠS yra sąžininga partija, dirbanti paprastiems žmonėms ir ginanti jų vertybes.

Rinkimų apygardų ribų pakeitimai prieštarauja tarptautiniams standartams

Antrajame rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą ture Vilniaus pietinėje rinkimų apygardoje Č. Olševski pasiekė labai gerą rezultatą, aiškia persvara įveikęs konservatorių atstovę vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę. Kiti du  LLRA-KŠS kandidatai taip pat pasiekė labai gerų rezultatų, tačiau dėl tautinių mažumų teises pažeidžiančių rinkimų apygardų ribų pakeitimų negavo vietų parlamente.

Naujosios Vilnios apygardoje Edita Tamošiūnaitė laimėjo net aštuoniose iš trylikos rinkimų apylinkių, tačiau praktiškai Vilniaus centre esančių apylinkių, pavyzdžiui, Filaretų apylinkės įtraukimas turėjo įtakos bendram rezultatui ir mandato ji negavo.  

Savo ruožtu Waldemar Urban Riešės apygardoje laimėjo daugumoje iš 23 apylinkių, t. y. trylikoje, tačiau rinkimų apygardų ribų pakeitimai (net 10 apylinkių prijungimas prie kitos apygardos) galiausiai irgi sutrukdė jam laimėti. „Tai neatitinka tarptautinių standartų, bet yra kaip yra. O rezultatas tikrai labai geras“, – komentavo LLRA-KŠS pirmininkas. Kaip pabrėžė, palyginti su Vilniaus rajono mero rinkimų II turo rezultatais, šioje Vilniaus rajono dalyje W. Urban šiuose rinkimuose gavo tūkstančiu balsų daugiau.

LLRA-KŠS programa atliepia gyventojų lūkesčius

Č. Olševski kreipėsi į savo rinkimų apygardos rinkėjus, dėkodamas jiems už palaikymą. „Be jokios abejonės, esu nuoširdžiai dėkingas visiems, kurie patikėjo mumis ir mūsų programa. Jūsų balsai parodė, kad Lietuvos piliečiai nori permainų, laukia naujų galimybių ir nori matyti teigiamus poslinkius politiniame gyvenime. Tai neabejotinai mus įpareigoja ir skatina dar uoliau ir atsakingiau dirbti Lietuvos žmonių ir visos šalies labui“, – sakė jis.

Č. Olševski padėkojo LLRA-KŠS pirmininkui W. Tomaszewskiui: „Manau, galiu nuoširdžiai pasakyti, jog kai kurių partijų atstovai mums pavydi, kad turime tokį stiprų lyderį. Esu labai dėkingas ponui Waldemarui už paramą. Esu taip pat dėkingas LLRA-KŠS rinkimų štabo nariams už jų nepaprastą darbą ir atsidavimą. Jūsų pastangos padėjo pasiekti šį, manau, puikų rezultatą. LLRA-KŠS programa buvo sukurta atliepiant mūsų gyventojų lūkesčius, todėl džiaugiuosi, kad rinkėjai įvertino mūsų pastangas. Dabar belieka šiuos lūkesčius pateisinti, sąžiningai tarnauti mūsų valstybei ir kiekvienam piliečiui.“

Jūsų aktyvumas ir mūsų vienybė atneš mums permainų

Jau per I rinkimų turą parlamento narės mandatą laimėjusi R. Tamašunienė padėkojo rinkėjams už aktyvumą tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį turą ir įvertino LLRA-KŠS rezultatus kaip „tikrai teigiamus“. „Išlaikėme savo pozicijas nepaisant daugelio sunkumų, susijusių su tarptautinę teisę pažeidžiančiais rinkimų apygardų ribų pakeitimais“, – sakė ji ir pridūrė, kad apylinkėse, kuriose LLRA-KŠS kandidatai turėjo galimybę sąžiningai varžytis, jie užėmė pirmąją vietą.

„Esame Seime ne vieną kadenciją. Esame tie, kurie gali ir suvienyti, ir išspręsti daugelį klausimų. Svarbus momentas buvo bendra partijos konferencija prieš pirmąjį turą, kurios metu pasiuntėme svarbią žinią savo rinkėjams: jūsų aktyvumas ir mūsų vienybė atneš mums permainų.“ Pridūrė, kad Lietuvos piliečių pasirinkimas parodė, jog jie norėjo permainų ir konservatorių-liberalų  valdymui pasakė tvirtą „gana“. „Manau, kad ir naujoje kadencijoje dirbsime produktyviai. Mūsų programą įvertino rinkėjai ne tik mūsų regione, bet ir kituose Lietuvos regionuose“, – reziumavo R. Tamašunienė.

Lietuva turi siekti tarptautinių standartų

„Mūsų rezultatas – tai didelė pergalė. Kitos partijos, kurios anksčiau turėjo frakcijas ir gerus rezultatus, kaip Darbo partija ar Laisvės partija, pasiekė prastesnį rezultatą, o mes išlaikėme stabilias pozicijas su 4 proc. palaikymo. Ir tai yra daug, nes žmonių Lietuvoje, deja, mažėja. Laimėjome trijose apygardose, ir tai buvo pergalė po neteisėto rinkimų apygardų ribų pakeitimo, kuris prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, – sakė W. Tomaszewski.

– Esame aukščiausioje lygoje ir turime didelių šansų peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį, nors tautinėms mažumoms šio slenksčio neturi būti“, – sakė jis pridurdamas, kad Lietuva turėtų siekti tarptautinių standartų, kai tautinėms mažumoms rinkimų slenkstis apskritai nėra nustatomas. Priminė, kad jau nepriklausomoje Lietuvoje per pirmuosius rinkimus lenkai surinko 2 proc. balsų ir laimėjo du mandatus pagal sąrašą, o dar du mandatus laimėjo vienmandatėse apygardose. Jei šiandien galiotų tokios taisyklės kaip tada, partija turėtų net septynis parlamento narius. „Mūsų procentai didėja, bet, deja, kai kurie rinkimų apygardų ribų pakeitimai ir rinkimų slenksčio nustatymas tautinėms mažumoms neleido mums iškovoti šių keturių mandatų.“   

LLRA-KŠS turi autoritetą tarp kitų partijų
   
Dar prieš rinkimus W. Tomaszewskio iniciatyva net penkios politinės partijos suvienijo jėgas ir susitarė prieš antrąjį Seimo rinkimų turą koordinuoti savo veiksmus, siekiant laimėti parlamentinę daugumą ir pakeisti Lietuvos valdžią.   Po rinkimų kelios politinės jėgos, įvertindamos LLRA-KŠS patikimumą ir konstruktyvų jos darbą per ankstesnes kadencijas, pasiūlė partijai bendradarbiauti ir pakvietė prisijungti prie savo frakcijų.

Konferencijoje LLRA-KŠS lyderis pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia yra rinkimų programa ir jos įgyvendinimas, todėl būtų per anksti kalbėti apie koaliciją, kuri „nėra tikslas savaime, o priemonė programai įgyvendinti“. Ir nuo to pradėsime visus savo žingsnius, – pažadėjo jis. – Neskubame. Nebijome dirbti opozicijoje, nes ne kartą ten dirbome.“
Pabaigoje W. Tomaszewski pabrėžė, kad rinkimų slenkstis Lietuvoje vienas aukščiausių Europoje, todėl net 20 proc. rinkėjų neturi savo atstovų Seime. „Ar tai yra demokratija? Ar siekėme tokios demokratijos, kurioje balsavę žmonės neturi savo atstovo?“ – klausė jis.
„Rinkimų slenkstį reikia sumažinti. Manau, kad 3 proc. būtų toks optimalus variantas“, – pridūrė dar.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
•