Kalbėdama apie dabartines švietimo problemas, Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį į reikalavimą, kad klasėje turi būti 21 mokinys – dėl to daugeliui gimnazijų regionuose gresia uždarymas. Be kita ko, politikė akcentavo perpildytas klases didžiuosiuose miestuose bei įtraukiojo ugdymo iššūkius. Ji taip pat kalbėjo apie „dovaną“, kurią Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė tautinių mažumų mokykloms – tai siūlymas didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tiek darželiuose, tiek bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat didinti dalykų, dėstomų lietuvių kalba, skaičių jose.
Šie sprendimai, kaip pabrėžia LLRA-KŠS Seimo narė, keičia švietimo tautinių mažumų kalba prasmę. „Tuomet tautinių mažumų mokyklos praras savo egzistavimo prasmę, ir norėčiau pabrėžti, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei tautinių mažumų teisių srityje ir dvišalei sutarčiai (red. pastaba – Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis). Todėl tikiuosi, kad naujoji vyriausybė dar kartą išnagrinės konservatorių siūlymus ir supras, kad tai – dar vienas bandymas sukelti įtampą ten, kur ji nėra būtina“, – sakė politikė.
Seimo narė taip pat išreiškė viltį, kad naujoji valdžia atšauks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skubotai įvestą privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ketvirtoje klasėje (lietuviškose ir nelietuviškose mokyklose), kuris bus laikomas jau sausio mėnesį. Ir nors parlamentarė gavo ministrės patikinimą, kad egzamino rezultatai neturės įtakos kėlimui į penktą klasę, ji pabrėžė, kad šis egzaminas tik sukels sumaištį mokyklų bendruomenėje, nes metodinės rekomendacijos taip pat nebuvo parengtos laiku. „Raginame, kad nacionalinis lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimas nelietuviškose mokyklose būtų paskelbtas kaip bandomasis ir neprivalomas“, – pažymėjo R. Tamašunienė.
Spaudos konferencijoje taip pat kalbėta apie naujų vadovėlių trūkumą, kuris ypač jaučiamas tautinių mažumų mokyklose.
R. Tamašunienė pabrėžė, kad reikia keisti Švietimo įstatymą, ir palinkėjo naujajam švietimo ministrui bei jo komandai normalizuoti įtampą švietimo srityje ir parodyti daugiau empatijos nelietuviškų mokyklų bendruomenėms.
Seimo narys Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad tautinių mažumų mokyklos yra neatsiejama Lietuvos švietimo sistemos dalis.
„Sieksime išsaugoti tautinių mažumų mokyklų tinklą ir visus dalykus mokyti gimtąja kalba. Tai yra svarbiausia. Nes tai yra tėvų pasirinkimas, jei jie nusprendžia leisti savo vaikus į mokyklą, kurioje bus mokoma gimtąja kalba“, – sakė Jaroslav Narkevič.
„Niekada nesakėme, kad lietuvių kalbos mokymas neturėtų būti tobulinamas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybinė kalba, ir kiekvienas jaunas žmogus supranta, kad jos mokėjimas yra ne tik pareiga, bet ir pagarba. Tačiau tautinių mažumų mokyklų modelio negalima keisti taip, kad beveik visi dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba.“
Kalbėdamas apie nykstančias mažąsias mokyklas regionuose, politikas pabrėžė: „Sieksime, kad mokyklų bendruomenės turėtų lemiamą balsą dėl mokyklos išsaugojimo, o vietos valdžia ir kitos institucijos paisytų jų nuomonės ir neuždarinėtų mokyklų.“
Vienas iš pasiūlymų, kaip pagerinti lietuvių kalbos mokymo kokybę nelietuviškose mokyklose, pasak Ritos Tamašunienės, – per lietuvių kalbos pamokas dalinti klasę į mažesnes grupes. „Tada mokytojas, dirbdamas su mažesne grupe, įvertins kiekvieno mokinio gebėjimus, galės skirti pakankamai dėmesio mokiniui“, – aiškino parlamentarė.
Apibendrindamas Jaroslav Narkevič išreiškė viltį, kad naujoji valdžia atsižvelgs į visos mokyklos bendruomenės poreikius ir lūkesčius. „Nauja valdžia taip pat su pagarba ir supratimu įsiklausys į tautinių mažumų bendruomenės lūkesčius. Teiksime pasiūlymus, bendradarbiausime, stebėsime, kontroliuosime, o prireikus – kovosime už tautinių mažumų reikalavimus,“ – sakė Seimo narys.
