Greičiausias kelias – abipusis susitarimas

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, skyrybos Lietuvoje yra tikrai paprastos. Jeigu sutuoktiniai susitaria dėl skyrybų sąlygų (turto pasidalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo) ir pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, visas procesas gali trukti apie 2 mėnesius. Svarbu pažymėti, kad 1 mėnuo bus formalus laukimas, kol teismo sprendimas įsiteisės. Paprastai sutuoktiniai pateikia teismui prašymą nutraukti santuoką ir patvirtinti jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kartais teismas nustato trūkumus ir prašo pateikti papildomus įrodymus ar patikslinti sutartį. Įprastai trūkumai pašalinami per vieną ar dvi savaites. Tuomet teismas paskiria posėdį, kurio metu paprastai santuoką nutraukia.

Anksčiau tokie posėdžiai būdavo žodiniai, t.y. teisėjas pamatydavo sutuoktinius ir paklausdavo, ar jie tikrai apsisprendė skirtis. Įvedus karantiną, visi posėdžiai yra tik rašytiniai ir sutuoktiniams eiti į teismą nereikia. Teismas priima sprendimą nutraukti santuoką, patvirtina sutuoktinių pasirašytą sutartį ir dar po mėnesio sutuoktiniai yra oficialiai išsiskyrę.

Tiesa, Civiliniame kodekse vis dar yra nuostata, kad teismas gali nustatyti 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Per mano 20 metų praktiką nebuvo nė vieno atvejo, kuomet šis terminas būtų nustatytas. Net ir tuomet, kai sutuoktinė to prašė teismo. Taigi galima teigti, kad ši nuostata neveikia.

Ne visada paprasta

Visiškai kitokia situacija yra tuomet, jeigu gražiuoju išsiskirti nepavyksta. Tokiu atveju vienas iš sutuoktinių turi teikti ieškinį teisme, įrodinėti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tuomet visas santuokos pasibaigimo pasekmes nusprendžia ne patys sutuoktiniai, o teismas. Dažnai teismo sprendimas nepatinka nė vienam sutuoktiniui, kadangi teismas ieško kompromisinio varianto. Sudėtingais atvejais procesas gali užtrukti ir trejus metus vienoje instancijoje.

Iš principo teismas niekada neatsisako nutraukti santuokos. Klausimas yra tik dėl to, kokiomis sąlygomis santuoka bus nutraukta. Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama vieno iš sutuoktinių iniciatyva teikiant ieškinį, teismas nustatinėja, kuris sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo. Mano praktikoje, absoliučiai dauguma atvejų yra nustatoma abipusė kaltė. Kartais klaidingai yra manoma, kad kito sutuoktinio kaltė leidžia pasiimti daugiau turto ar prašyti daugiau išlaikymo vaikams. Taip nėra – be abejo, kartais kaltė gali būti vienas iš argumentų priteisti daugiau turto kitam sutuoktiniui, bet tikrai ne vienintelis ir ne pagrindinis.

Dažnai kaltės klausimui sutuoktiniai teikia labai daug dėmesio ir, mano vertinimu, pernelyg šį klausimą sureikšmina. Procesas sprendžiant šį klausimą nėra malonus, nes net keliuose teismo posėdžiuose yra aptarinėjami intymiausi šeimos gyvenimo momentai. Taip pat įtraukiami liudytojai, kurie jaučia milžinišką diskomfortą tiek dėl to, kad turi eiti į teismą, tiek dėl to, kad turi pasirinkti kurį palaikyti. Galiausiai, teismas pripažįsta, kad kalti abu. Tuomet sutuoktiniai supranta, kad buvo iššvaistyta daug laiko ir energijos. Todėl mes skatiname savo klientus tartis dėl skyrybų pasekmių, o nepavykus susitarti – bent jau nesiginčyti dėl kaltės.

Mediacija sumažino teisminių ginčų skaičių

Mano manymu, atsiradusi privaloma mediacija šeimos bylose yra vienas geresnių sprendimų pastaraisiais metais. Tą patvirtina ir praktika – net tais atvejais, kai patys advokatai nesitiki, jog šalims pavyks susitarti, joms pavyksta.

Tiesa, dažnai klaidingai manoma, kad mediacijos tikslas yra sutaikyti sutuoktinius, kad jie liktų santuokoje. Ši užduotis yra ne mediatorių, o šeimos psichologų darbas. Mediatoriai padeda išsiskirti taikiai, tai yra, susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pasirašyti sutartį, išvengiant ginčo teisme. Savaime suprantama, mediacijos procesas nėra toks greitas kaip skyrybos bendru sutarimu. Privaloma mediacija taikoma tuomet, kai susitarti nepavyksta. Pagal šiandieninę tvarką, jeigu po mediacijos sutuoktiniams pavyksta susitarti dėl skyrybų sąlygų, teisinis procesas trunka net kelis kartus trumpiau (nes santuoka nutraukiama pirmuoju būdu, esant sutuoktinių susitarimui), lyginant su ginčais teisme (kuomet santuoka nutraukiama nagrinėjant ginčą teisme).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pradėję mediaciją sutuoktiniai padaro pertrauką ir suabejoja, ar nepaskubėjo skirtis. Taip yra todėl, kad mediatorius aiškinasi tikruosius šalių poreikius, kartais gilinamasi į konflikto esmę ir išties, pasitaiko, kad sutuoktiniai išsikalba, išsako savo nuoskaudas ir nusprendžia nesiskirti. Tokie atvejai maloniausi, tačiau, deja, jų yra labai mažai.

Nereikėtų tikėtis, kad mediacija galėtų sumažinti skyrybų skaičių. Tačiau ji tikrai mažina teisminių ginčų skaičių, o buvę sutuoktiniai tuo tarpu išsaugo įmanomai geriausius santykius, nešvaisto laiko bei pinigų teisiniam procesui. Šioje vietoje pastebiu, kad pirmiausiai tai yra svarbu vaikams, kurie ne savo noru tampa skyrybų proceso dalyviais. Todėl gražūs tėvų santykiai skyrybų metu ir po jų yra ypatingai svarbūs vaikams.

Užsienyje skyrybos gali užtrukti ir metus

Panašūs procesai bei jų terminai yra ir kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Estijoje, skiriantis bendru sutarimu, santuoką nutraukia ne teismas, o notaras arba Gyvybinės statistikos tarnyba. Santuoka nutraukiama per panašų terminą kaip Lietuvoje – ne anksčiau nei per mėnesį ir ne vėliau kaip po 3 mėnesių. Tuo tarpu Latvijoje santuoka gali būti nutraukta notaro arba teismo. Skiriantis bendru sutarimu, dokumentus reikia pateikti notarui ir tai galima padaryti elektroniniu būdu. Santuoka tokiu būdu yra nutraukiama per 30 dienų. Tačiau esant ginčui, santuoką nutraukia teismas. Įdomi detalė yra ta, kad jei sutuoktiniai trejus metus gyvena atskirai, teismas turi nutraukti santuoką.

Be teismo galima išsiskirti ir kaimyninėje Baltarusijoje, jei sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir susitaria dėl turto pasidalijimo. Sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Kitais atvejais santuoką nutraukia teismas, kuris skiria 3 mėnesių susitaikymo laikotarpį. Vėliau gali būti skiriamas papildomas 6 mėnesių susitaikymo laikotarpis, jeigu teismas mano, kad sutuoktiniai gali susitaikyti.

Praktikoje dažnai turime šeimos bylų, kuomet vienas iš tėvų yra Italijos pilietis ar rezidentas. Tada tampa aktualus teisinis reguliavimas Italijoje. Šioje šalyje skyrybų procesas yra žymiai sudėtingesnis ir susideda iš dviejų etapų. Pirmiausiai sutuoktiniai turi 6 mėnesius pagyventi atskirai, kai skiriamasi bendru sutarimu. Tam tikrais atvejais teismas šį laikotarpį gali pratęsti iki metų. Tada kreipiamasi į teismą dėl išskyrimo. Jei sutuoktiniai skiriasi geruoju, šis procesas užtrunka iki 6 mėnesių, priešingu atveju – metus. Tačiau praktikoje šie procesai dažnai užtrunka daug ilgiau.

Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė ir teisininko padėjėja Monika Kerpytė