Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Pinigai ir elgesys su jais – tai viena iš nedaugelio sričių, kur žmogaus įgūdžiai yra naudingesni už žinias, o faktus dažnai nulemia emocijos. Tai paaiškina, kodėl su pinigais dažnai darome tai, ko neturėtume daryti. Mokslas patvirtina, kad nuo pinigų galime būti priklausomi lygiai taip pat, kaip ir nuo narkotikų, alkoholio, rūkymo ir visų kitų dalykų.

Kartais šiomis dienomis savęs paklausiu, ar aš nesapnuoju? Ar visa tai, kas dabar vyksta, nėra košmaras, kuris atsibudus išsisklaidys kaip rūkas ir vėl gyvensime kaip gyvenę? Deja, tai, kas vyksta, yra mūsų tikrovė. Tikrovė, su kuria dabar visi iki vieno susiduriame ir kurią turime išgyventi.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemar Tomaševski, komentuodamas agentūrai ELTA Ukrainoje prasidėjusį karą, vėl ganėtinai dviprasmiškai aiškina kilusio konflikto priežastis, vienareikšmiškai smerkdamas Rusijos agresiją Ukrainoje. Tačiau šalies viduje įvesta visų rusiškų ir baltarusiškų TV kanalų „cenzūra“ yra, jo manymu, nedemokratiškas precedentas, kurstantis tautinę nesantaiką.

Praėjusiais metais Veisiejų technologijos ir verslo mokykla prisijungė prie Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ ir kartu su Druskininkuose veikusiu šio centro filialu tapo Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Pietų Lietuvos filialu, savo veiklą vykdančiu jau dviejų savivaldybių teritorijoje.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras atkreipia dėmesį, kad dabartine geopolitine situacija gali pasinaudoti ir finansiniai sukčiai. Socialiniuose tinkluose prisidengę fiktyviais paramos fondais, jie gali raginti pervesti lėšas Ukrainai, bet pervedami pinigai gali atsidurti sukčių sąskaitose, rašoma pranešime spaudai. Norint to išvengti, rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelis paramos gavėjo ženklus, kurie leis įsitikinti, ar jis yra patikimas.

Lietuvoje kasmet į Darbo ginčų komisiją dėl įvairiausių priežasčių ir nusiskundimų kreipiasi daugiau nei 7 tūkstančiai pareiškėjų. Nors yra paplitusi nuomonė, esą komisija labiau palaiko darbuotojus ir darbdaviui laimėti darbo ginčą yra labai sudėtinga, ji nėra teisinga. Jei darbdavys pagrindžia savo poziciją ir pateikia įrodymus, jo galimybės laimėti ginčą yra tokios pačios kaip darbuotojo.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų – pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.