Kalėdinis laikotarpis atneša ne tik džiaugsmo, bet ir galvos skausmo: ką padovanoti artimiesiems? Kaip sukurti šventinę nuotaiką ir neišleisti krūvos pinigų? Pasiruošimas šventėms kasmet pareikalauja daug kantrybės, laiko bei finansų, tačiau šių šalutinių efektų galima išvengti, tikinama pranešime spaudai.

Ribojamas elektros energijos tiekimas gamintojams ir gyventojams, lėtėjanti gamyba ir mokumo problemos milžiniškame nekilnojamojo turto sektoriuje bei auganti įtampa su Vakarais – tokias žinias pastaruoju metu girdime iš pasaulio fabriku vadinamos Kinijos. Ką visa tai gali reikšti investuotojams?

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos. Vasaros rezultatai rodo, kad spartesnis atsigavimas pagaliau atėjo ir į darbo rinką, todėl natūraliai kyla klausimas − kiek dar yra vietos užimtumo augimui?

Pripažinkime: mums patinka leisti pinigus. Leisti, o ne save riboti ir juos taupyti gal niekada ir neateisiantiems blogiems laikams. Teorinius svarstymus, kas būtų jeigu būtų, atidėkim į šalį. Ne vienerius metus mums pavyzdžiu savo racionalumu ir finansiniu išprusimu buvusi Estija šiuo metu įgyvendina realų eksperimentą realiame gyvenime, kuris atvėrė galimybę išsiimti metų metais kauptas santaupas iš II pakopos pensijų fondų ir jas panaudoti savo nuožiūra. Išleisti, investuoti ar taupyti, kiekvienas ateities Estijos pensininkas sprendžia pats.

Tvarumui įsitvirtinant daugelyje sektorių, viešieji pirkimai vis dar lieka podukros vietoje: pernai žalieji pirkimai šalyje sudarė vos 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus. Padėtį tikimasi pagerinti teisiniu reglamentavimu – 2022 m. sausio 1 d. įsigalios Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, skatinantys aplinką tausojančias iniciatyvas. Teisininkai įsitikinę, kad tai – tik pirmasis žingsnis į žalesnius viešuosius pirkimus, rašoma pranešime spaudai.

Filosofas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas Nerijus Čepulis dalijasi įdomiais faktais apie technologijas.

Šiandienos Evangelijoje pats Viešpats štai ką aiškina Petrui, kuriam jis patikės vadovauti apaštalų kolegijai ir visai Bažnyčiai: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį“ (Lk 12, 42–43). Tačiau ne tik Petrui Viešpats patiki valdymo tarnystę. Išrinktieji šalių vadovai gauna šį Dievo mandatą, vyskupams ir kunigams patikėta valdyti jiems skirtas kaimenes, o kiekvieniems tėvams patikėta globoti ir ugdyti savo šeimą. Per Adomą kiekvienam žmogui suteikta teisė ir pareiga tvarkyti ir valdyti jam patikėtą pasaulį. Kartu pavedama rūpintis visais mūsų broliais ir seserimis – čia turima mintyje tas platesnis „mes“, apie kurį popiežius Pranciškus kalba savo enciklikoje Laudato Si ir visai nesenai paskelbtoje žinioje Migrantų dienos proga. Šios dienos Evangelija taip pat primena, kam turėsime atsiskaityti už savo veiklą, – pačiam šio pasaulio ir mūsų gyvenimo Šeimininkui.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes.

Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius dalykus tvarumas reiškia kasdieniame gyvenime. Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina. Tačiau čia būtina išsklaidyti mitą: tvarumas pirmiausia susijęs ne su brangiomis inovacijomis, ir tvarumo kelionę šiandien yra pajėgūs pradėti praktiškai visi.