Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir kaip tą daryti efektyviau, kuo mažiau veikiant aplinką, išlaikant tvarios ir darnios statybos reikalavimus. „Dabar statyba išgyvena virsmą dėl BIM ir PropTech technologijų. Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, daiktų internetas ir kitos skaitmeninės technologijos keičia ir keis šį sektorių neatpažįstamai“, – įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto magistrantas Povilas Dabrila, studijuojantis Statinių konstrukcijas. Su juo kalbamės apie naujus sprendimus statybos sektoriuje, jaunų darbuotojų pritraukimą, darbdavių komunikaciją ir ko galime tikėtis per ateinančius dešimt metų.

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį. Kokių svertų šiandien turi darbuotojas, gavęs darbo pasiūlymą ar pats galvojantis apie naujus iššūkius?

Prieš 10 metų, 2010 m. balandžio 10 d. sudužo lėktuvas „Tu-154“, skridęs iš Varšuvos į Smolenską. Juo skrido 96 žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Nė vienas lėktuvo keleivis ar ekipažo narys neišgyveno. Taip per vieną akimirką žuvo didžiulė dalis Lenkijos valstybės politinio ir karinio elito.

Pakalbėkime apie pavasarį.

Pavasaris baigiasi, ir ateina kritinis lūžio laikas – privalome nuspręsti, už ką balsuosime artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Sunku būtų rasti labiau aktualią temą nei žmonių tarpusavio santykiai, juo labiau šeimos/porų santykiai. Esame bendruomeninės būtybės, tad santykių reikšmingumas paliečia kiekvieną iš mūsų ir, deja, tik retas gali pasidžiaugti darniais santykiais tiek savo gimtojoje šeimoje, tiek ir partnerystėje. Ištisus šimtmečius filosofai bei rašytojai gvildeno santykių ir meilės klausimus, tuos pačius šimtmečius santykių ir meilės tema rašyti veikalai turėjo daugybę ištikimų skaitytojų, ieškančių atsakymų į, galimai, retorinį klausimą – kaip rasti „tą vienintelį/vienintelę“ ir kaip išlaikyti darnius ilgalaikius santykius.

Man nepatinka, kai žmogaus tikslas – būti teisiam. Nors pats kartais labai noriu įrodyti savo teisumą įvairiose situacijose, suvokiu, kad tai žalinga. Įrodinėdamas savo teisybę ir siekdamas ja „nukonkuruoti“ kitas tiesas pasiekiu tik pasipuikavimo jausmą. Tačiau ar pasipuikavimas yra laimėjimas? Gal kam nors, bet ne man.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys – BVP palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 2,5 procento. Tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo.

Kartais patys manome (jaučiame) ar girdime kitus kalbant apie tai, kaip prieš juos yra nusiteikęs visas pasaulis. Apie tai, kokie visi blogi ir, atrodo, pasitaikius progai bando pakenkti. Tačiau reikia atskirti tiesą nuo iškreiptos tikrovės, kurioje ir gyvena tokioje aukos būsenoje esantys žmonės.

Automatino stabilizavimo mechanizmai yra gerai žinomi ne tik automobilių pramonės įmonėse, bet ir kalbant apie ekonomikos ir jos svyravimų nulemtų socialinių padarinių suvaldymą. 2008–2009 m. ekonominės krizės metu jie taip ir nebuvo pasitelkti, o dėl dabartinės, koronaviruso nulemtos, situacijos tenka susidurti su panašiais ir naujais iššūkiais. Apie tai, ar pasimokėme ir kaip esame pasiruošę švelninti staigiai ir skaudžiai mus užgriuvusią COVID-19 krizę – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros dėstytojos ir tyrėjos dr. Jekaterinos Navickės komentaras.