Pastarųjų metų aplinkybės – pandemija, karantino įtaka ankstesniam gyvenimui, nuolatinis sėdėjimas namuose – lėmė tai, jog kalbėti apie visuomenės psichikos sveikatos pasekmes tapo kone įprasta. Dabar socialiniai tinklai beveik organiškai sugeneruoja šia tema aktyviai komunikuojančius nuomonės formuotojus, ypač kai tarp jų atsiranda vis naujų, rodos, dar atviriau ir paveikiau besidalijančių asmeninėmis patirtimis. Nors pagarbus kalbėjimas psichikos sveikatos temomis gali mažinti stigmą ir įkvėpti kreiptis pagalbos, vis dėlto tokios komunikacijos riba yra slidi.

Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką. Pasak advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininko Manto Baigio, kad stebėsena būtų teisėta, darbdavys turi paisyti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ribojimų. Bet ar juos įmanoma įveikti? Tikrai taip, tačiau teks paplušėti, kad veiksmus tinkamais pripažintų ir jokių priekaištų neturėtų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Taigi, nuo ko pradėti siekiant „įteisinti“ darbuotojų stebėseną?

Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.

Noras apsaugoti kuo didesnę dalį visuomenės nuo įvairių atmainų koronaviruso, panašu, Latvijoje virs ribojimais daliai dirbančiųjų – jie gali būti atleisti, jei iki rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato, kuris išduodamas šia liga persirgusiems ar nuo jos paskiepytiems žmonėms. Šis pažymėjimas bus privalomas medikams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, valstybėms tarnautojams, kurie teikia paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijose. Neturėtų stebinti, kad kalbų apie tokius ar panašius sprendimus, stringant masinei vakcinacijai, kiltų ir Lietuvoje. Tačiau pirma reikia atsakyti į klausimą, ar toks sprendimas išvis būtų teisiškai įmanomas nepažeidžiant žmogaus teisių?

Vis dar nenutyla diskusijos, ar vyresnius mokytojus reikia kuo greičiau išleisi į pensiją, mokant išeitines išmokas tam, kad mokykla greičiau atsinaujintų jaunais pedagogais. Tikimasi, kad vis daugiau jaunų žmonių rinksis mokytojo profesiją, tuo labiau, kad pasirinksiantiems pedagogo studijas siūloma 300 eurų per mėnesį stipendija. Tačiau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išplatintame komentare siūloma neskubėti, nes mokytojų mokyklose jau trūksta ir labai greitai jų trūks taip, kad daugelio disciplinų nebus kam dėstyti. Kaip teigia ministerija, ,,po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“. Teigiama, kad ši priemonė buvo aktuali anksčiau, o dabar reikia didesnį dėmesį skirti ne mokytojų pasitraukimui, o naujų pedagogų pritraukimui.

Mokytojai, baigę mokslus Vilniaus ar Kauno universitetuose, į regionų mokyklas atvyksta retai. Apie 80 proc. Šiaurės Lietuvos švietimo sistemos žmonių yra baigę pedagogikos mokslus Šiauliuose, o kaimų mokyklose didžiųjų universitetų absolventų likę, matyt, tik vienas kitas, ir tai iš vyresnės kartos.

Klimato kaita jau daro įtaką ir klimatui, ir gamtai. Vidutinė metinė pasaulio oro temperatūra praėjusiais metais buvo 1,2 ± 0,1°C didesnė negu vidutinė daugiametė temperatūra, todėl 2020-ieji tapo vienais iš trejų šilčiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Tai, kad dėl COVID-19 pandemijos mažiau išmetama anglies dvideginio, neturėjo didelės įtakos ilgalaikiams klimato pokyčiams. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija vis didėja. Norėdami sustabdyti kritinių ekosistemų eroziją, turime dėti daugiau pastangų. Pagrindiniai mūsų bendros ateities kertiniai akmenys turi būti atsinaujinanti energija, tvari maisto sistema, kuri apsaugotų aplinką, biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą. Transporto priemonės turi nebenaudoti iškastinio kuro, o statomi pastatai atitikti aukščiausius tvarumo standartus. Taigi, kaip mums sekasi ir ko galime šiemet tikėtis?

Koronaviruso pandemijai sukrėtus visą pasaulį, neabejojama, kad ji labiausiai paveiks jaunų žmonių pasaulėžiūrą ir finansinį elgesį. Pirmieji taikinyje – dabartiniai studentai ir darbo rinkos naujokai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sako, kad laikas jų įsitvirtinimui darbo rinkoje pasivėlino, todėl tikėtina, kad bus atidėti ir asmeninio finansinio saugumo klausimai.

30 metų trunkančią žemės reformą ar beįmanoma pavadinti reforma, greičiau besitęsiančia epopėja. Bet šios reformos epicentre yra Lietuvos pilietis, kurio tėvų, protėvių žemė buvo prievarta nacionalizuota. Kol pilietis ieškojo nuosavybės dokumentų archyvuose ir institucijoje, į jo žemę jau persikėlė ir apsigyveno kitas apsukresnis pilietis, nepanoręs savo tėviškės laukų, bet sostinės ir jos priemiesčio žemės.