Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.

Jaunas, modernus, pasaulietiškas žmogus iš Lietuvos, gyvenantis užsienyje. Įdomu, ko jis nori? Kur įsivaizduoja savo ateitį? Kokią Lietuvą nori matyti? Turbūt labai europietišką, naujovišką, labiau pilietišką ir demokratišką.

Praėjusią savaitę prekybos tinklas „Lidl“ pristatė naują įvaizdžio kampaniją – jos šaržuotuose reklaminiuose klipuose nestokojant absurdo humoro išryškinamos dažniausios problemos, su kuriomis neva susiduria didžiųjų prekybos tinklų pirkėjai. Tarp probleminių situacijų minima ir asortimento įvairovė, deklaruojant, jog kruopščiai atrinkti keli tos pačios kategorijos produktai yra didesnė vertė vartotojui. Bet ar iš tiesų gausus asortimentas ir įvairovė rinktis nekuria ar jau nebekuria vartotojui pridėtinės vertės?

Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo?

2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų globos institucijų gyventojams miestelyje atskleidė toli gražu ne vietinės reikšmės, bet sisteminę žmogaus teisių problematiką. Dar neseniai viešojoje erdvėje plačiai kritikuotas Žiežmarių gyventojų pasipriešinimas globos institucijų gyventojų apgyvendinimui miestelyje, keltas klausimas dėl lietuvių nejautrumo turintiesiems negalią, nenoro priimti jų į savo bendruomenes. Beje, Žiežmarių atvejis tikrai nėra vienintelis. Negalią turinčių žmonių iš globos institucijų apgyvendinimui grupinio gyvenimo namuose priešintasi ir kitose šalies vietovėse, nors ten sulaukta tiek mažesnio rezonanso žiniasklaidoje, tiek mažesnės reakcijos iš valdžios institucijų.

Dažnai nuo Naujųjų metų žadame sau pasikeisti, pradėti sportuoti, skaityti daugiau knygų ar atsikratyti žalingų įpročių. Tačiau laikais, kai internete paliekame be galo daug pėdsakų, nuo Naujųjų metų pakeisti savo asmenybę ir pradėti viską iš naujo gali būti sudėtinga. Paieškų sistema, įvedus mūsų vardą ir pavardę, gali priminti labai senus ir nemalonius įvykius.

Pastaruoju metu meditacija tapo labai populiari. Daug žmonių ją išbando ir pamilsta, užsiimdami tuo kasdien, kiti vis dar žiūri į tai skeptiko akimis. Meditacija iš esmės nėra lengvai suprantama ir paaiškinama, nes tai nėra fizinis, apčiuopiamas daiktas.

Socialiniai tinklai nėra blogis. Vieni sako, kad tai visiškai naujas dalykas, dėl to mums sunkiai sekasi jais sąmoningai, tikslingai ir prasmingai naudotis, bet aš tam nepritariu.

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai?

Visai neseniai, kai kambaryje sklandė švelnūs pavakario tonai, už lango teškeno lietus, o ausyse liejosi poezija, pamaniau: o kodėl negalima taip ir susituokti? Jis buvo šalia, laikas atrodė pats tinkamiausias.