Brangūs broliai ir seserys, esame Gavėnios laike. Šiais metais jis labai skirtingas nuo to, ką esame patyrę anksčiau. Koronaviruso plitimas pasaulyje stabdo visų mūsų nuolatinį skubėjimą ir primygtinai skatina mus pažvelgti į save ir pasaulį naujomis akimis. Tad ypač šiuo laiku, kai esame ypatingos situacijos pasaulyje akivaizdoje, turime galimybę šią Gavėnią naujai išgirsti Bažnyčios kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija. O tai reiškia daugiau laiko skirti maldai, atsigręžti į Viešpatį, skvarbesniu žvilgsniu pažvelgti į savo gyvenimo prasmę, į mūsų artimuosius, mūsų bendruomenes, mūsų vargšus. Kas galėjo pagalvoti, kad šiais metais Gavėnios laikas mus kvies šių tikslų siekti aplinkoje, kuri mus vienija šiomis dienomis?! Stabdomas judėjimas, įvairūs renginiai, pagaliau, stabdomas triukšmas.

Ne, prieš 4 metus aš nežinojau, kad pasaulį užklups koronavirusas. Bet puikiai žinojau, kad būtina diegti (ar bent jau imti ruošti) nuotolinio mokymo sistemą mokyklose.

Prakalbus apie kančią, iškart galime prisiminti begalę skambių, jau girdėtų pasakymų. Per kančias į žvaigždes, kenčiantiems dangus ir daug kitų.

Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie tai, kokių sankcijų gali sulaukti šalies įmonių vadovai už saugumo priemonių nesilaikymą ir nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis ekstremalios situacijos metu.

Šiandien vartotojas nori naudotis pagal jo poreikius pritaikytomis skaitmeninėmis paslaugomis bet kur ir bet kada. Kokios technologijų ir skaitmenizacijos tendencijos, kurios padeda įmonėms siekti šių tikslų, bus svarbiausios šiemet? Nors didžioji dalis IT priemonių jau gerai žinomos, tačiau verta atkreipti dėmesį į tas jų funkcijas ir galimybes, kurios šįmet sulauks daugiausiai dėmesio.

Kone nulinės indėlių palūkanos verčia gyventojus ir įmones ieškoti alternatyvių investavimo formų, kad pinigai nenuvertėtų. Pastaraisiais metais jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie ieško alternatyvių skolinimosi šaltinių, tam pasitelkdami sutelktinio finansavimo platformas ar leisdami obligacijas. Tokios tendencijos jau fiksuojamos ne būsto, bet ir komercinio NT sektoriuje.

Tingus, sotus, perteklinis, komfortiškas ir labai labai hedonistiškas gyvenimas. Ne, tai ne man. Žmogus visada sėkmingiau egzistuoja nedidelio streso, įtampos sąlygomis. Jas sau susikuriu ir aš. Labai dirbtinai, bet man to žūtbūt reikia.

Pokalbis su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.

Nors klimato kaita pirmųjų puslapių verta naujiena turėjo tapti dar prieš kelis dešimtmečius, tikra aktualija ji virto visai neseniai. Tik šiemet Europa parengė planą, dar vadinamą Žaliuoju susitarimu (angl. Green Deal), ir jame iškėlė tikslą tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050-ųjų. Judant šio tikslo link, itin daug reikšmės turės švari elektros energija – pingant ir tobulėjant technologijoms, ją naudoti tampa naudingiau, nei to nedaryti. Taip elgtis užsienio kompanijas skatinančios verslo aplinkos netrukus turėtume sulaukti ir Lietuvoje.