Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos, susijusios su Visuomeninio Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymo iniciatyva.

Pandemija daugelį Lietuvos verslų privertė ne tik optimizuoti veiklą, bet ir išryškino dažnai į užkulisius nustumiamą socialinės partnerystės klausimą – tinkamą darbuotojų informavimą apie pokyčius įmonėje bei konsultavimąsi su jais. Teisininkai pastebi, kad darbdavių požiūris į šią procedūrą kaip į formalumą tampa kliūtimi siekiamoms įmonės permainoms.

Atrodo, kad kiekvienais metais socialiniai tinklai kelia vis daugiau problemų. Susirūpinimas dėl duomenų saugumo, neigiamas psichologinis poveikis ir priklausomybė, nesibaigianti neapykantos kalba internetinėje erdvėje...

Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 dienos startavo kas dešimtmetį rengiamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Tačiau šįkart surašymas kitoks – nebus gyventojus lankančių surašinėtojų, jis pilnai vyks elektroniniu būdu administracinių duomenų pagrindu, naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis.

Kiek savo telefone turite programėlių, susijusių su sveikata? Tų, kuriose sekate miego režimą, per dieną suvaikščiotų žingsnių skaičių, svorį, suvalgytą maistą ar išmaniojo laikrodžio fiksuojamą širdies ritmą? Neabejoju, kad tokių skaitmeninių sveikatos rodiklių programėlių turite bent kelias. Jos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenimuose ir tenka pripažinti, kad inovacijų reikšmę dar labiau sustiprino pasaulinė pandemija. Tad verta pažvelgti, kaip visa tai galime panaudoti ne tik savistabai.

Pandemija privertė įmones ir organizacijas ieškoti sprendimų, kurie leistų dirbti visiškai naujomis sąlygomis. Taip pat išryškėjo, kaip stipriai įvairiose gyvenimo srityse esame priklausomi nuo informacinių technologijų, kompiuterių tinklo, interneto greitaveikos, IT sistemų saugumo ir patikimumo. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika apžvelgia – kokią įtaką pandemija padarė IT sričiai, kokias silpnybes išryškino ir priešingai – kokias galimybes atvėrė ateičiai.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Siaučiant pandemijai, kalbėjimas apie vestuves atrodo kiek absurdiškas. Atšvęsti su būriu giminių ir draugų neišeis, viską kausto suvaržymai. O ir sausis daugeliui atrodo atšiaurus, gal net niūrus mėnuo – šventės baigėsi, pavasaris dar toli, tad kelti vestuves laikas lyg ir netinkamas.

Pirma praėjusių metų gruodžio pusė prekybininkams ir paslaugų teikėjams dar buvo gana sėkminga, tačiau viskas pasikeitė gruodžio 16 dieną, kai, stengiantis suvaldyti sudėtingą epidemiologinę padėtį Lietuvoje, buvo įvesti nauji draudimai, sustabdę daugelio parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių veiklą.