Socialiniai tinklai yra naujas konceptas. Po istoriją ir faktus nesiknaisiosiu, nes čia jų nereikia, bet daugelis mūsų socialiniais tinklais naudojasi apie dešimtmetį. Per tą laiką daug pasikeitė ir, deja, ne į gerąją pusę. Socialinių tinklų idėja iš esmės yra gera bei naudinga, tik mes padarėme klaidą jų evoliucijoje. Dėl to dabar pasakysiu, kaip atitaisyti vieną didžiausių klaidų.
Atsakomybė. Socialinių tinklų naudotojai iš esmės nesulaukia (ir faktiškai sunku sulaukti) atsakomybės už savo žodžius. Internetas tampa idealia vieta, kur žmonės gali be sustojimo žeminti, smerkti, diskriminuoti, grasinti žmogų sužaloti fiziškai ir netgi nužudyti.
Aišku, galima žiūrėti naiviai ir sakyti: ai, juk čia internetas, tai nėra tikras gyvenimas, neimk į galvą ir gyvenk toliau. Tačiau ši milžiniška socialinių tinklų yda erzina bei neramina jau kurį laiką, nes jaučiu, kad taip neteisinga.
Jei ir nenorite pripažinti, čia jūsų problema, bet internetas yra realybė. Realybė, kurioje kuo toliau, tuo daugiau praleidžiame laiko. Internetas yra darbas, mokslas, pramoga, apsipirkinėjimas, bendravimas. Internetas yra tiek realus, kiek ir jūs.
Dabar įsivaizduokite, kad realybėje atsitiktinis žmogus viešoje vietoje pagrasina jus sumušti – ir tai pamatė bei girdėjo bent keliasdešimt žmonių, gal ir keli šimtai. Kokia jūsų reakcija? Viskas gerai? Pokštas? Cha cha cha. Einu laimingas toliau.
Taip, internete daugelis tokių kalbų ir lieka tik kalbomis. Tačiau dalis jų kelia realią grėsmę žmogaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei, saugumui ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kaip asmuo jaučiasi, ką išgyvena, kai jam grasinama. Pasakykite, kaip žinoti, kad tas grasinantis žmogus tikrai nekelia grėsmės? Internete nėra taip sunku sužinoti, kur kas gyvena, dirba, netgi lankosi laisvalaikiu.
Nors demokratinės šalys neva paprastai pasisako prieš įvairią diskriminaciją, už garbės ir orumą gynimą, tačiau socialiniai tinklai vis dar yra ta vieta, kurioje, atrodo, tai negalioja. Toksiška kultūra tiek persismelkusi visame internete, kad kitaip neįsivaizduojame socialinių tinklų. Absoliučios žodžio laisvės šalininkai toliau pateisins tragišką, amoralų ir žeminantį žmonių bendravimą internetine, nes juk tada iškart ateis diktatūra! Lyg negalima atrasti balanso tarp žodžio laisvės užtikrinimo ir taip kitų vertybių: nediskriminavimo, žmogaus garbės ir orumo.
Juoda arba balta. Toks mąstymas čia netinka.
Apie teisinį reguliavimą socialiniuose tinkluose nekalbėsiu. Tačiau žinau, kad yra vienas labai lengvas sprendimas, kaip žmonės socialiniuose tinkluose sulauktų atsakomybės.
Taip, galima bandyti susekti IP adresą, bet tai – atgyvena šioje situacijoje. Žmonės, norintys naudotis socialiniais tinklais, privalo prisiregistruoti naudodamiesi asmens dokumentu. Taip, iškart kyla klausimų, bet išklausykite.
Socialiniais tinklais žmonės galėtų naudotis ir be prisijungimo su asmens dokumentu. Tačiau ribotai. Tokiu atveju žmogus galėtų matyti tai, ką kelia kiti (nebent žmonių profiliai privatūs), galėtų sekti (follow) ir spausti patinka (like), gal dar tam tikrų išimčių būtų galima prigalvoti.
Tik žmonės, prisijungę su asmens dokumentu, galėtų nevaržomai komentuoti, rašyti kitiems vartotojams asmeniškai, patys kelti savo turinį (nuotraukas, tekstus ir t.t.). Tarkim, visi dabartiniai Instagram naudotojai galėtų toliau būti šio socialinio tinklo naudotojais, tačiau norintys turėti pilną prieigą prie visų funkcijų, privalėtų prisijungti su savo asmens dokumento duomenimis.
Asmens dokumento vagystės atveju kitas žmogus negalėtų pasinaudoti to asmens socialiniais tinklais, nes vis tiek būtų reikalingas dar vienas saugos reikalavimas, pavyzdžiui, patvirtinti prisijungimą su el. paštu ar telefono numeriu.
Taip pat noriu pabrėžti, kad socialiniuose tinkluose žmogus vis tiek turėtų galimybę išlaikyti savo anonimiškumą kitų naudotojų atžvilgiu. Tarkim, yra kokios nors įžymybės fanų puslapis, kurį administruoja žmogus, nenorintis, kad kiti socialinio tinko naudotojai matytų jo tapatybę (vardą, pavardę). Toks asmuo toliau galėtų neatskleisti savo tapatybės kitiems naudotojams, nors yra prisijungęs su asmens tapatybės dokumentu ir turi pilną prieigą.
Asmens tapatybės dokumento duomenys būtų panaudojami tik tuo atveju, jei žmogui grėstų teisinė atsakomybė už paskelbtą turinį, komentarus ir pan. Tokiu atveju iškart būtų žinoma, kad tai padarė būtent tas asmuo. Vėlgi, jei kažkas sugebės pasinaudoti kito asmens tapatybės duomenimis apsimetant tuo žmogumi, teisinė atsakomybė grės už apsimetimą.
Be abejonės, galima jaudintis dėl to, kad socialiniai tinklai turės dar daugiau informacijos apie mus, kai pateiksime ir savo asmens dokumentą. Taip, tai yra milžiniška problema, bet čia ir yra esmė – turime daug problemų, kurias turime atitaisyti.
Kadangi vis labiau rūpinamės savo saugumu internetinėje erdvėje, susirūpinkime ir imkimės pokyčių čia. Kitaip ir toliau degraduojantys socialiniai tinklai degraduoti privers ir mus. O juk gali būti kitaip.
Nerijus Pugačiauskas (VU Teisės fakulteto studentas, ELSA Vilnius direktorius viešiesiems ryšiams, fotografas, apžvalgininkas)
