Augome visuomenėje, kurioje savo sprendimus priėmėme atsižvelgdami į tai, ką pasakys kiti, todėl neišpildėme savo potencialo ir visą gyvenimą praleidome įkalinę save, įstatę į rėmus, kad tik neišsišoktume.

Visa tai žmogų priverčia jaustis mažu, nėra savirealizacijos, žlugdoma savivertė, nukenčia asmenybės vystymasis. Degraduojama. Išduodama gera moralė ir tuo paremta vertybių sistema.

Vadovaudamasis savo morale pasirenku priimti kitų žmonių pasirinkimus, nes tai yra jų gyvenimas, jų atsakomybė, jų laisvė rinktis, kurios pagrindu egzistuoja demokratija ir kurios dvasią siekiu skleisti.

Sakau nuoširdžiai iš patirties, nes ir man pačiam pagarba žmogaus pasirinkimams buvo gana svetimas konceptas.

Nusprendžiau išgirsti savo moralę ir palaipsniui ja vis labiau vadovautis. Supratau, kad kritikuodamas artimų ar nepažįstamų žmonių pasirinkimus jaučiausi blogai ir šlykščiai, tarytum daryčiau kažką blogo. Nes tai ir yra blogai. Amoralu.

Negatyviai apkalbinėti, teisti, smerkti žmonės yra amoralu. Taškas. Jokių pasiteisinimų, išlygų ir išimčių.

Mėgstantys teisti žmonės taip pat nebesugeba adekvačiai vertinti savo veiksmų dėl to, kad ignoruojama apmarinta moralė. Pavydas, agresija, amoralus, pasyviai agresyvus bendravimas tampa norma, nes nebesugebame atskirti, kas yra žmogiška, o kas jau nepriimtina.

Jokiu būdu nesakau, kad negalime reikšti tam tikrų emocijų, bet reikia suprasti, kokie poelgiai, žodžiai, veiksmai yra amoralūs. Jausti, kada pasielgėme blogai.

Padarę blogą dalyką turime blogai jaustis. Antraip praradę moralę ir priėję visišką kraštutinumą galvosime, kad ir, tarkim, žmogaus nužudymas ir sužalojimas yra gerai.

Moralė yra žmogiškumo pagrindas. Pagrindas, kuris priverčia mus susilaikyti nuo baisių poelgių. Praradę tokį suvokimą prarandame tai, kas mus daro žmonėmis. Pagalvokite, net ir kai kurie gyvūnai turi tam tikrą moralės minimumą ir suvokimą.

Amoralus žmogus yra didžiausias blogis žemėje. Didžiausias blogis žemei.

Jums kito žmogaus gyvenimas, poelgiai ar bet kas kita neturi patikti ir įtikti. Nubrėžkite ribą tarp savęs ir kitų žmonių. Gyvenkite, kaip Jums atrodo priimtina, bet prisiminkite savo vietą, kai norėsis peikti kitus. Jūs nesate Dievas, ir teisti – ne Jums.

Lįsdami į kitų gyvenimus, kritikuodami, komentuodami, esate toksiški ir tiesiog įkyrūs. Esate žmonės, su kuriais sunku kurti lygiaverčius ir sveikus santykius. Supraskite, Jūs kenkiate sau ir kitiems.

Savo amoraliu ir toksišku elgesiu parodote, kad turite problemų, kurias ignoruojate, išliejate ir perkeliate kitiems, nes patys neigiate ar bėgate nuo savų problemų.

Dėl to nustokite teisti, aiškinti, būti Dievu ir pasirūpinkite savimi, nes kol bus netvarka su Jumis, netvarkingi Jums atrodys ir kiti.

Nerijus Pugačiauskas (VU Teisės fakulteto studentas, ELSA Vilnius direktorius viešiesiems ryšiams, fotografas, apžvalgininkas)