Šiuolaikinėms mokykloms, išgyvenančioms įtemptus laikus, kyla naujas iššūkis: taikyti vis įvairesnius mokymo metodus, mokyti pačius skirtingiausius vaikus. Itin svarbi šiandien yra įtraukiojo ugdymo praktika švietimo įstaigose.

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies gyventojo individualaus vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio, rodo „Eurostat“ duomenys. Toks vartojimo apimčių augimas turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, tačiau vartojimą galima vertinti ir iš asmeninių finansų valdymo perspektyvos. Kaip brėžti ribą tarp realių savo poreikių ir impulsyvaus „aš noriu“ vartojimo?

Nedraudžiama, bet…negalima – taip trumpai galėtų būti apibūdinta dviprasmiška situacija, šiuo metu susiklosčiusi tarp Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NAKD) ir nealkoholinius alkoholinių gėrimų atitikmenis gaminančių įmonių. Precedentas, kuomet buvo pareikalauta ne tik pašalinti nealkoholinės netrauktinės reklamą, bet ir nutraukti paties produkto gamybą, atskleidė įstatymo taikymo nuoseklumo trūkumą, visu aštrumu iškėlė sprendimo priėmėjo kompetencijos viršijimo klausimą ir pagrįstai leidžia klausti, kuo remiantis toks sprendimas apskritai buvo priimtas.

Remiantis socialinio tinklo „LinkedIn“ 2019 m. atliktu tyrimu, kūrybiškumas ir įtaiga yra labiausiai darbdavių trokštamos savybės, kurios ateityje bus vis labiau vertinamos. Tobulėjant technologijoms, keičiasi komunikacijos įpročiai, didelė dalis bendravimo keliasi į skaitmenines platformas. Kaip sudominti šiandieninį vartotoją savo vieša kalba ar įrašu socialiniuose tinkluose? Patarimais dalinasi kūrybos vadovė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.

Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik labai nedidelė dalis bendrovių savo gyvavimą užbaigia ne teismo keliu. Statistika yra tokia: daugiau kaip 90 proc. bankrutuojančių įmonių atvejų nagrinėja teismai. Tai iškalbinga vien tuo aspektu, kad teismus pasiekusios bylos iš esmės reiškia nesutarimus dėl verslo valdymo, veiklos aplinkybių bei priežasčių, kodėl įmonė galiausiai atsidūrė duobėje.

Aplink girdžiu daug ką sakant, kad reikia priimti kritiką. Juk kritika mums turėtų (turėtų!) padėti pamatyti perspektyvą, kitą kartą geriau pasielgti, nesuklysti. Na, skamba labai gražiai, nes kritika iš esmės yra lyg ir geraširdiška, žmogiška. Aš pamatau, kad galiu padėti kitam suklupus ar jam kažko nežinant. O gal paprasčiausiai noriu duoti patarimą iš kategorijos „Bendri patarimai apie gyvenimą arba patarimai, kurie tik tave suklaidins, nes jie tinkami tik to žmogaus gyvenime, kuris juos davė, o ne tavo“. Taip pat nereikia pamiršti bene svarbiausio kritikos šalininkų (jei taip juos galima pavadinti) argumento – tobulėjimo. Juk iš kritikos galima pasisemti žinių, išgryninti kažką nauja, padaryti tam tikras išvadas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios.

Šiandien nieko nestebina iš tolimiausių pasaulio kampelių į Lietuvą įvežama įvairiausių rūšių mėsa. Šalia prieštaringai vertinamos lenkiškos produkcijos prekybos centrų lentynose jau puikuojasi jautiena iš Argentinos, veršiena, ėriena iš Naujosios Zelandijos ir net šerniena iš Australijos.

Kai gyvenime ištinka kas nors blogo, kritinio, padeda ne požiūris ar kokia ypatinga filosofija, o labai konkretūs dalykai. Visai paprasti, bet tiesiog visagaliai. Kita vertus, nereikia laukti juodo debesies. Bent jau aš turiu atradusi kelis konkrečius daiktus ir būdus, kurie man padeda jaustis saugesnei ir laimingesnei dabar ir čia, kiekvieną dieną.