Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 84 proc. apklaustųjų teigia, jog vartodami statinus – vaistus dislipidemijos gydymui, jie vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis, tačiau net 40 proc. pripažino, kad vis tiek ieškotų papildomos informacijos internete. Būtent šis faktas kelia nerimą gydytojams, kurie įspėja – internete sklandanti informacija neretai yra klaidinga ir gali privesti prie sveikatai nepalankių sprendimų.

Aš – aukštesnis žmogus. Aš esu aukščiau. Retas kuris taip pasakys, bet dažnas tuo pasinaudos. Būti aukštesniuoju gali būti labai patogu, naudinga ir „smagu”, bet kokia tokio žmogaus moralė ir vertybės?

Visi žinome kaip plastikas, neperdirbtas ir atsidūręs natūralioje aplinkoje, gali pakenkti mūsų ekosistemai. Ir nors jau atrandama būdų kaip plastikines pakuotes rūšiuojant perdirbti, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į mikroplastikus, kurių dalelės tokios mažos, kad jų surinkti nepavyksta, o jos žaloja gyvūniją, augaliją bei mus pačius. Apie tai, kaip paprastas kosmetikos pasirinkimas gali prisidėti prie gamtos tausojimo, pasakoja gydytoja, kosmetikos kūrėja Rūta Merkytė.

Kiekvieną dieną tikrinami socialiniai tinklai, naujienų portalai, įvairūs tinklaraščiai, televizijos žinios, darbas, mokymasis, pokalbiai su draugais, šeimos nariais, kolegomis… Visa tai – informacija. Ji nesustoja plūsti kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį.

Ak, ta manipuliacija! Gal mes manipuliuojame iš meilės? O gal tiesiog norime padėti žmogui išvengti klaidų, pasirinkti teisingą kelią? Ak, tas manipuliacijos dangstymas kito žmogaus gerove. Kada manipuliatoriai tapo altruistais? Netapo, bet galima išsiaiškinti, kas skatina manipuliuoti, kaip tai pastebėti ir netapti manipuliavimo auka.

Ekonomikos klasika teigia, kad kainos laisvoje rinkoje, iš esmės, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio: jei paklausa auga labiau nei pasiūla, kainos didėja, jei atvirkščiai – mažėja. Žinoma, yra dar ir kiti veiksniai: sąnaudos, būsto kainas veikia paskolų aplinka, vartotojų lūkesčiai ir kiti dalykai, o absoliučius pasiūlos ir paklausos dydžius įvertinti yra sunku.

Paskutiniame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime aptarta situacija apie švietimo būklę verčia susimąstyti kiekvieną, tačiau pirmiausia – pačias politines institucijas. Prezidentės žodžiais, švietimo padėtis apibūdinama draudimais ir apokaliptiniais scenarijais, kas, jos vertinimu, pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams su švietimo modeliais.

Kodėl jis nemato, kad supykau? Ar ji nežino, kad tai man nepatinka? Ar jie nesuvokia, kad aš noriu šito, bet ne to? Ne, turbūt nesuvokia. Bet ir nesuvoks, jei tai pasakysite tik savo galvoje, o ne žodžiais.

Remiantis paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, net 64 proc. visų Lietuvos keliais važinėjančių automobilių amžius siekia nuo 10 iki 20 metų. Latvijoje tokių automobilių dalis sudaro 57 proc., Estijoje trečdaliu mažiau − 41 proc. Tiesa, reikia paminėti, kad net penktadalis Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių senesni nei 20 metų. Duomenys kalba patys už save – senų automobilių skaičiumi lenkiame visas šalis Europoje.

Istorijose apie žinomų verslininkų, politikų ar visuomenės veikėjų pasiekimus dažniausiai akcentuojama, kad jie savo tikslų pasiekė sunkiu darbu, užsispyrimu ir drąsa prisiimti atsakomybę. Atrodo, kad jų kelias į sėkmę buvo grįstas vien asmeninėmis pastangomis. Tačiau ar tikrai visais atvejais tai vieno žmogaus asmeninis pasiekimas, ar ir jo „komandos“ nuopelnas?