Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie tai, kokių sankcijų gali sulaukti šalies įmonių vadovai už saugumo priemonių nesilaikymą ir nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis ekstremalios situacijos metu.

Šiandien vartotojas nori naudotis pagal jo poreikius pritaikytomis skaitmeninėmis paslaugomis bet kur ir bet kada. Kokios technologijų ir skaitmenizacijos tendencijos, kurios padeda įmonėms siekti šių tikslų, bus svarbiausios šiemet? Nors didžioji dalis IT priemonių jau gerai žinomos, tačiau verta atkreipti dėmesį į tas jų funkcijas ir galimybes, kurios šįmet sulauks daugiausiai dėmesio.

Kone nulinės indėlių palūkanos verčia gyventojus ir įmones ieškoti alternatyvių investavimo formų, kad pinigai nenuvertėtų. Pastaraisiais metais jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie ieško alternatyvių skolinimosi šaltinių, tam pasitelkdami sutelktinio finansavimo platformas ar leisdami obligacijas. Tokios tendencijos jau fiksuojamos ne būsto, bet ir komercinio NT sektoriuje.

Tingus, sotus, perteklinis, komfortiškas ir labai labai hedonistiškas gyvenimas. Ne, tai ne man. Žmogus visada sėkmingiau egzistuoja nedidelio streso, įtampos sąlygomis. Jas sau susikuriu ir aš. Labai dirbtinai, bet man to žūtbūt reikia.

Pokalbis su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.

Nors klimato kaita pirmųjų puslapių verta naujiena turėjo tapti dar prieš kelis dešimtmečius, tikra aktualija ji virto visai neseniai. Tik šiemet Europa parengė planą, dar vadinamą Žaliuoju susitarimu (angl. Green Deal), ir jame iškėlė tikslą tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050-ųjų. Judant šio tikslo link, itin daug reikšmės turės švari elektros energija – pingant ir tobulėjant technologijoms, ją naudoti tampa naudingiau, nei to nedaryti. Taip elgtis užsienio kompanijas skatinančios verslo aplinkos netrukus turėtume sulaukti ir Lietuvoje.

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų.

Šiais laikais laimės ieškojimas yra dažna veikla. Tai skamba labai gražiai, įkvepiančiai ir prasmingai.

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.