Didžiųjų pasaulio ekonomikų duomenys ir toliau nuvilia, tarptautinės institucijos mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, o pagrindiniai centriniai bankai atsisako galimybių šiemet didinti palūkanas.

Tiesą pasakius, iškart įspėju, kad keliauti visai be jokių nepatogumų neįmanoma. Ir čia aš labai subjektyviai apžvelgsiu populiariausius būdus iš taško A nusigauti į tašką B sostinėje. Eiti, minti pedalus, patiems vairuoti ar būti vežiojamiems – pasirinksite patys.

Nesvarbu, 10 ar 20 metų liko iki pensijos, daugeliui ji vis tiek atrodo kaip tolima ateitis ar sunkiai prognozuojama perspektyva. Žmonės apskritai nėra linkę tapatintis su senatve, todėl retai planuoja gyvenimą pensijoje, ypatingai, jei laiko iki pensijos liko daug. Atitinkamai sunku motyvuoti žmogų laiku, iš anksto, dalį savo pajamų atidėti tolimam gyvenimo periodui, kuris, tikėtina, vis dėlto ateis.

Fotografuoti dabar gali daugelis – pirštu spustelėjai telefoną, ir štai, jau turi nuotrauką. Tačiau dažniausiai tai tebūna tik realybės šmėstelėjimas, sustingęs laike, ir vėliau negailestingai ištrintas, o ne kadras, kuris užgniaužia kvapą ir atveria naują suvokimą daugybei žvilgsnių.

Šiaurės Afrikoje sklendžia pasakojimas: esą prieš Tuniso ir Libijos revoliucijas Libijos lyderis Muammar al-Gaddafi kritikavo Tuniso prezidentą Zine Ben Ali (prezidentavo 1989–2011). Gaddafi: „Kam tu statai universitetus? Juk žmonės, kai tik įgys išsilavinimą, sukils prieš tave“. Į tai Ben Ali atsakė: „Geriau prieš mane sukils universitetų žmonės, o ne tavo tamsi liaudis“. Tame glūdi tiesa ir gili pamoka diktatoriams ir šalims, kurios menkina ir mažina universitetus, pavyzdžiui, Lietuvai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio ir 2015 metais pradėjus išplėstinę turto pirkimo programą buvo baiminamasi smarkiai euro zonoje padidėsiančios pajamų ir turto nelygybės. Praėjus keleriems metams nuo tokių ECB veiksmų, kai jau galima daryti tyrimus pagal faktinius duomenis, ekonomistų skaičiavimai rodo, kad skatinamoji pinigų politika per pastaruosius metus netgi padėjo mažinti gyventojų pajamų nelygybę. Turto nelygybei įtaka buvo minimali. Žinoma, pinigų politika nėra svarbiausias pajamų nelygybę lemiantis veiksnys. Gerokai didesnę įtaką turi valdžios vykdoma mokesčių, socialinės apsaugos, švietimo politika, galiausiai pati darbo rinka ir darbuotojų kvalifikacija. Šie veiksniai Lietuvoje visgi buvo palankesni kaip tik pajamų nelygybės augimui. Ji, priešingai negu euro zonoje, Lietuvoje padidėjo ir nuo euro zonos krizės, ir nuo 2008 metų ekonomikos nuosmukio laikų.

Rytais išlydite savo vaiką į mokyklą, sukrovę jam pilną kuprinę vadovėlių, brangių pratybų sąsiuvinių, sulčių buteliukų, flomasterių, rašiklių, gal net obuolius ir morkytes supjaustote gabaliukais ir dailiai suguldote į dėžutes, kad atžala turėtų kuo užkandžiauti per pertraukas.

Šiais metais reformuojama II pakopos pensijų kaupimo sistema paskatino gyventojus iš naujo imti domėtis savo senatvės pajamomis. Pagrindiniai gyventojams rūpintys klausimai yra susiję su kaupiamų lėšų saugumu ir sukauptų lėšų išmokėjimo galimybėmis. Tačiau visgi yra vienas kertinis klausimas, kurį užduoda didžioji dalis kaupimo galimybę svarstančių gyventojų − atsakymas į jį neretai lemia galutinį sprendimą dėl kaupimo.

Labai gerai, kad gyvenimas susideda iš daugybės, daugybės pabaigų. Čia sudėjau esmingiausias, man daugiausiai reiškiančias.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.