SEB grupės ir kitų bankų ekonomistai įspėja apie artėjantį pasaulio ūkio sulėtėjimą. Svarbu pažymėti, kad kol kas kalbama apie sulėtėjimą, taigi natūralią ekonomikos raidos dalį, bet ne netikėtą ir staigų ilgalaikių neigiamų padarinių turintį sukrėtimą. Pastarojo tikimybė, žinoma, išlieka, nelygu, kaip klostysis padėtis pasaulio finansų ir kapitalo rinkose, o ypač geopolitinėje arenoje. Yra daug perspėjančių požymių, kuriuos svarbu stebėti. Daugelio žvilgsniai vis atidžiau krypsta į nekilnojamojo turto rinką: ar joje matyti dešimtmečio senumo įvykių atsikartojimo apraiškų ir ką ekonomikos sulėtėjimas reikš nekilnojamojo turto plėtotojams ir pirkėjams?

Kai dirbi ugdymo įstaigoje, labai daug sužinai apie mokinių tėvus. Net jei visai nenori to žinoti. Niekada nesistengiu veržtis į privačią mokinių erdvę, į jų namus. Tai – visai kita zona, jau ne mokykla, aš joje beveik neturiu jokios galios ir vaidmens.

Neseniai skelbėme SEB banko atlikto Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimo duomenis, atskleidžiančius jaunajai kartai būdingą optimizmą. Daugelis šalies jaunuolių per artimiausius penkerius metus tikisi gauti dvigubai ar net keturgubai didesnį atlyginimą. Vis dėlto, nors tokie jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai pakankami, kad, net ir gaudami didesnes pajamas, gebėtume jas valdyti išmintingai?

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas praktiškai neturi jokių galimybių gauti pritarimo JK bendruomenių rūmuose. Europos teisingumo teismas pirmadienį įnešė dar daugiau nežinomybės paskelbęs išaiškinimą, kad JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ procesą. Šiuo metu visi scenarijai yra tikėtini, tad ką kiekvienas iš jų galėtų reikšti Lietuvos ekonomikai?

Ir kam nėra tekę likti vieniems namuose? Vėlus vakaras, tamsu, kambarių kampuose kaupiasi šešėliai, regis, turėtų būti tylu, bet vis trakšteli grindų lenta, suburzgia šaldytuvas, suplevena vėjo kedenama užuolaida, kapsi vanduo iš čiaupo. Pro langą plyksteli pravažiuojančių automobilių šviesos, iš kažkur pūsteli skersvėjis.

Ar įmanoma sveikai maitintis žiemą, kai organizmas, rodos, pats prašosi šiltų, sočių patiekalų, saldesnių ir riebesnių maisto produktų? Daugybė tautiečių vis dar mano, kad šaltuoju laikotarpiu galima šiek tiek atleisti vadeles. Tačiau iš tiesų, norint išlikti sveikam ir gyvybingam, savimi rūpintis būtina visus metus. Visavertiška mityba – tiesiog privalomas geros savijautos komponentas. Anot sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, puikus sprendimas – maisto ruošimas garuose.

Visiems jaunuoliams ateina metas, kai reikia pasirinkti: gyventi su tėvais ar su paskola bankui. Kitaip tariant, tėra dvi galimybės: likti gimtuosiuose namuose su šeima, jei ne – prisiimti finansinius įsipareigojimus ir įsigyti nuosavą būstą.

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika sako, kad internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos, gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai pacientus konsultuojantis gydytojas pataria, kaip nepasiklysti skelbiamoje informacijoje.

Gyvenimas daugiabutyje – ne tik savo buto, bet ir bendrųjų namo patalpų tvarkymas bei priežiūra drauge su kaimynais. Kad šis procesas būtų sklandesnis, į pagalbą pasitelkiami daugiabučio namo administratoriai, tačiau rasti bendrą kalbą pavyksta ne visada – dažnas gyventojas skundžiasi nekokybiškomis arba per brangiomis daugiabučio namo priežiūros ir administravimo paslaugomis, kreipiasi į teismą. Ką reikėtų žinoti butų savininkams, jog teisinių ginčų šiais klausimais būtų kuo mažiau, o sutarimo – kuo daugiau?

Jeigu sieki rezultatų, tai treniruokis tik individualiai. Jeigu turi asmeninį trenerį, tai pusę darbo jau padarei. O jeigu neužsibrėžei tikslo, tai į sporto salę verčiau išvis nekelk kojos. Tokiomis išankstinėmis nuostatomis apie sporto klubus vadovaujasi dauguma sportuoti pradedančių žmonių. Ir, specialistų teigimu, vadovaujasi klaidingai.