Kaskart, kai man pasibaigia šampūnas ar kremas veidui, panyru į tikrą egzistencinę dramą: o ką pirkti dabar? Gal išbandyti kokią naujovę? Ar pataupyti pinigus ir rinktis tik tai, kas pigiausia?

Panašu, kad prasidėję metai bus įdomūs. Jie turėtų būti svarbūs visai Lietuvai, nes besikeičianti ekonominė ir geopolitinė situacija pasaulyje perskirstys jėgas ir parodys, kas ko yra verti. Bet apie viską nuo pradžių.

Nuo 2019-ųjų įsigaliojantys II pensijų pakopos pokyčiai kaupiantiesiems turėtų padėti pasirūpinti finansiškai saugesne senatve. Pensijų sistemos naujovės daugiau kaip 1,3 mln. šalies dirbančiųjų padės išvengti kelių dažnai daromų klaidų. Tai yra, apsaugos nuo emocijomis paremtų sprendimų ir užtikrins optimalią investavimo strategiją, pritaikytą kaupiančiojo amžiui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. Praktikoje jis mažai bevartojamas – nebent terminų semantikos ar žmogaus teisių nesuvokiančio žmogaus žodyne.

Šventinės nuotaikos likučius drastiškai ir be jokio gailesčio šiandien man nubraukė rytinis pasivažinėjimas sostinės troleibusu. Dar vos vakar už nuolatinį keleivio bilietą mėnesiui paklojau kone 30 eurų (!!!), o šiandien už tai gavau ant galvos bėgantį vandenį ir permirkusius drabužius.

Ekonomika auga, atlyginimai kyla – gyvename vis geriau. Šiemet ir taupymui Lietuvos gyventojai skyrė daugiau pinigų, nei pernai: gyvybės draudimo įmokos augo beveik dešimtadaliu – lygiai tiek pat, kiek ir vidutinis atlyginimas. Vis dėlto „Eurostato“ duomenimis, gyventojai Lietuvoje jau kelerius metus išleidžia daugiau nei uždirba – tik mes ir Kipro gyventojai Europoje taip atsainiai rūpinamės savo finansine ateitimi. Visi kiti – taupo.

Šiemet – pirmosios šventės, kai buvo priimtas drastiškas sprendimas: dauguma parduotuvių gruodžio 25 dieną nedirbo. Duris užvėrė „Maximos“, „IKI“, „Rimi“, „Norfos“, „Lidl“, „Promo“, net „Akropoliai“.

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lėšų. Tuo metu metų pradžia tampa sudėtinga - tenka skolintis arba sušlubuoja komunalinių ar finansinių paslaugų įmokų periodiškumas. Tad kaip nepasiduoti šventinių dekoracijų blizgesiui ir neperžengti savo finansinių galimybių ribos?

Retas politikas ryžtųsi ginčytis, jog pernelyg didelis darbo bei kapitalo apmokestinimas, perteklinis darbo santykių reguliavimas, didelė biurokratija, aukštas korupcijos lygis yra rimti barjerai siekiant pritraukti užsienio investicijų. Tačiau pro politikos formuotojų akis neretai prasprūsta kitas ypač svarbus aspektas, į kurį taip pat atsižvelgia investuotojai – visuomenės tolerancija ir pagarba žmogaus teisėms. Tolerancijos visuomenėje stoka gali ne tik pakišti koją siekiant užsienio investicijų, bet ir riboti šalies galimybes pritraukti bei išlaikyti talentus, kurių šiandien Lietuvoje vis labiau trūksta.

2018 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija nusprendė skirti 39 821 000 eurų baudą drabužių kompanijai „Guess“ už ES konkurencijos teisės ir Geografinio blokavimo reglamento pažeidimus. Bauda skirta už ES konkurencijos taisykles pažeidžiančius kompanijos taikytus ribojimus prekybininkams reklamuoti prekes internete ir vykdyti tarpvalstybinę prekybą, parduodant „Guess“ produktus vartotojams kitose ES valstybėse narėse.