Kol esame jauni, auginame savo vaikus.

Bėgant metams, slaugome tėvus.

Pasenę patys, laime laikome tai, jei dar turime antrą pusę, su kuria galėtume dalintis kasdieniais vargais.

Kad vaikus reikia mylėti, tėvus – gerbti, o antrą pusę – branginti ir saugoti, (teoriškai) žino visi.

O kodėl tiek mažai ir taip vangiai kalbame apie kitus savo šeimos narius, tokius pat artimus žmones – brolius ir seseris?

Gražią rudens pavakarę, jau po darbo, kraunate produktus į krepšelį parduotuvėje. Namuose Jūsų laukia išsiilgę vaikai. Nusprendžiate pradžiuginti juos ir perkate saldumynų: porciją ledų, gal pyragaitį ar netgi tortą visai šeimai. Jūs šypsotės, Jūsų planuose – ramus, jaukus vakaras. Ir kol kas nė nenumanote, kokia tragedija viskas gali baigtis.

Sėdėjimas mokykloje įbedus nosį į vadovėlį – niekam tikęs ir pasenęs mokymosi būdas, nepaisant to, Lietuva, skirtingai nei visos kitos Europos Sąjungos šalys, įsisavinančios įvairius mokymo metodus, vis dar nemato toliau, nei baigiasi knygos puslapiai.

2018-ųjų vasara šalies moksleiviams buvo itin sudėtinga: ištęsti mokslo metai, ilgos kepinančios dienos saulėtose klasėse, trumpesnės atostogos, didesnis nuovargis. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija, pati sumaniusi suvaryti jaunimą pusę birželio leipti mokyklose kaip pomidorus šiltnamiuose, galiausiai nusprendė šiek tiek palengvinti jų dalią. Todėl šiemet rekomenduota Rugsėjo 1-oios šventę nukelti į rugsėjo 3 dieną, pirmadienį.

Nuo š. m. liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas. Vadovaujantis juo visose Lietuvos savivaldybėse veikiantys Vaiko teisių apsaugos skyriai buvo paleisti. Centralizuojant sistemą šios institucijos – išplėstos ir modifikuotos – tapo pavaldžios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Man regis, tuoj jau nebespėsiu aprašinėti visų nesuvokiamų, nenormalių ir nepateisinamų dalykų, vykstančių Lietuvoje. Gal savo komentarus teks publikuoti dažniau nei kartą per savaitę? Kaip tik ruošiausi rašyti apie artėjančius mokslo metus, tačiau šias mintis nutraukė vienas po kito pasipylę brutalūs įvykiai, visiškai sudrumstę šilto rugpjūčio idilę ir sukrėtę bet kurio normalaus žmogaus pasaulėžiūrą.

Jau kitą mėnesį Lietuvos laukia istorinis įvykis. Rugsėjo 22-23 dienomis šalyje lankysis popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas Lietuvoje viešės dvi dienas, vėliau po vieną dieną jis praleis Latvijoje ir Estijoje. Popiežius susitiks su tikinčiaisiais, aukos mišias Lietuvos žmonėms.

Tipiška klišinė atostogautojų svajonė – žydros bangelės ir tarp pirštų byrantis baltutėlis smėlis. Lietuviams, deja, šiemet tai ir teliks tik svajone. O realybėje teks arba kęsti pažaliavusį, pūvančiais kiaušiniais dvokiantį vandens telkinį (jei liksite ilsėtis didmiestyje ir patrauksite prie Kauno marių) arba lįsti į Baltijos jūrą, kurioje kaip pašėlusios dauginasi toksiškos bakterijos.

Druskininkuose yra nuostabiai gražių vietų: prabanga žėrinčių SPA centrų, žiedais apsipylusių parkų, pušimis kvepiančių miško takelių, išpuoselėtų skverų, ramiai bangelėmis teškenančių vandens telkinių.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys per savo darbingą amžių uždirba vidutiniškai mažiau negu vyrai: jos dažniau dirba mažiau apmokamus darbus; pasitaiko, kad net dirbdamos tokį patį darbą, moterys uždirba mažiau negu vyrai; moterys daro dažnesnes ir ilgesnes karjeros pertraukas, kai augina vaikus, rūpinasi kitais pagalbos reikalaujančiais artimaisiais. Vadinasi, vyrų ir moterų pensijų atotrūkis – anksčiau buvusių moterims nepalankių aplinkybių, ribotų galimybių ir pasirinkimų pasekmė.