Jūs kalbate, kalbate ir kalbate.

Labai įprasta žmogaus mąstymo grandinė: aš esu nelaimingas; o nelaimingas todėl, kad man trūksta pinigų; jei jų turėčiau, pirkčiau visokiausių daiktų bei dalykų, ir jie mane džiugintų.

Vakar bendro švietimo ir mokslo ministrės ir savivaldybių susitikimo metu buvo aptarta švietimo būklė Lietuvoje: šalies mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių. Ministrė pažymėjo, kad tai yra rimtas signalas savivaldybių administracijoms. O kur ministerijos atsakomybė?

Prieš 18 metų, kai Druskininkų meru tada dar tik pirmai kadencijai buvo išrinktas Ričardas Malinauskas, miesto moterėlės nesusilaikydamas aikčiojo: „oi, koks gražus!“. Be abejonės, 35-eri metai vyrui – puikus laikas, kai dar gaivus žavesys ir besiskleidžiantis brandus solidumas susilieja tiesiog triumfuojančiam deriniui.

Grybauskaitės dešimtmetis prie valstybės vairo baigsis jau už metų, kai gegužės mėnesį vyks prezidento rinkimai. Tuomet rinkėjai galiausiai pakeis prezidento fotelyje įsitaisiusią politikę, kurią dėl jos mentaliteto, charakterio bruožų ir biografijos politologai apibūdindavo kaip „sovietinio tipo“.

Šiuolaikinėje visuomenėje labai daug kalbama apie permainas švietimo srityje, tačiau ar realūs pokyčiai tikrai vyksta? Klaidžiodami abejotinų reformų paribiais, stengdamiesi atrasti vieningą judėjimo kryptį, vienas po kito ateina ir išeina Švietimo ministrai, palikdami tik savo neįgyvendintų pažadų lūkesčio liūdesį. Lietuvos švietimo sistemai reikia daugiau nei reformos, dar vieno ministro ar naujos metodikos. Reikia sukrečiančių pokyčių, griaunančios jėgos, kuri kaip ugnis nusineštų tai, ko pataisyti nebegalima. Reikia laidotuvių, reikia atsisveikinti su tuo, kas jau prarasta. O tada galbūt ateis laikas ir atgimimui.

Prisipažįstu, esu tikras laimės kūdikis. Akademiniame pasaulyje leidžiu jau septintus metus, vasarą gausiu trečią diplomą, mokausi savo svajonių universitete, o svarbiausia – visa tai man nekainavo nė cento.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Lietuvoje nuo 2018 m. liepos mėnesio nuspręsta kompensuoti B tipo meningokoko vakciną ir visuotinai ja skiepyti vaikus iki ketverių metų amžiaus. Mūsų šalis yra trečioji Europos valstybė, kurioje B tipo meningokoko vakcina (perkama valstybės lėšomis) yra įtraukta į skiepijimų kalendorių. Kol kas šią vakciną į kompensuojamųjų skiepų kalendorių yra įtraukusios Jungtinė Karalystė ir Airija.

Esu tikra, jog daugelis prisimena sausio mėnesį Druskininkų vaikų lopšelyje-darželyje „Bitutė“ kilusį incidentą. Įvykį žiniasklaida buvo pristačiusi tikrai išsamiai: dvejų metų berniuko motina sunerimo dėl staiga pakitusio sūnaus elgesio. Nevaldoma emocijų kaita, ašaros, agresijos protrūkiai pasėjo rimtus įtarimus: kas atsitiko, kodėl vaikas, visuomet buvęs ramus ir laimingas, šitaip pasikeitė? Abejonės nuvedė prie įtarimų dėl galimų nemalonumų darželyje: mažylis neseniai pradėjo jį lankyti, todėl problemos šaknų imta ieškoti būtent čia.