Kadaise Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, laikydamasis valdžios ir galios olimpo viršūnėje, pareiškė, kad Lenkijoje jis netgi neturi kam pralaimėti. Šiek tiek perfrazuojant jo pareiškimą, šiandien galima sakyti, kad jei Lietuvos partijų sistemoje niekas nepasikeis, netrukus nebebus kam valdyti gintarinės respublikos.

Atrodo, žmonės pavargo rinktis, galvoti ir priimti sprendimus. Atėjus 2019 metų prezidento rinkimams, daugelis tesvajoja sugarmėti prie balsadėžių ir išrinkti kone tą patį, kas buvo anksčiau – tikrą Dalios Grybauskaitės kloną.

Brangieji,

pirmajame skaitinyje girdėjome, kaip Dievas ieško žmogaus, dar nepažįstančio Jo ir Jo meilės. „Tave aš laikau už rankos, Tave vardu aš pašaukiau ir iškėliau į garbę, nors Tu manęs nežinojai“ (plg. Iz 45, 1–4). Net kai Dievo tauta vėliau nuo Jo atitolsta, Jis toliau siekia žmogų atrasti, sukurti savo tautą iš naujo ir negaili tam jokių pastangų. Evangelijoje girdėtas palyginimas apie monetą primena mums, kad kiekvieną iš mūsų Dievas surado, pakrikštijo, pažymėjo žyme – krikšto žyme, Šventosios Dvasios žyme, – ir mes Jam priklausom. Todėl šiandienos Evangelijos palyginimas taikomas kaip tik mums. „Atiduokite Dievui, kas Dievo“ (plg. Mk 12, 17). Broliai, seserys, tai esame mes. Mes esame Dievo nuosavybė. Ir tai, ką Viešpats mums yra davęs, mes turime atiduoti į Jo rankas. Ši Fatimos šventovė ypatingu būdu liudija mums ne tik mūsų priklausomybę Dievui, bet ir Dievo artumą mums. Ji taip pat aktuali šiandien, kaip tada, kai Marija čia, Fatimoje, apsireiškė prieš šimtą metų.

Kad ir kaip dievinu savo gimtąją lietuvių kalbą, vis dėlto turiu pripažinti, kad ji pilna šiukšlių. Kvailų, nelogiškų ir nepaaiškinamų sąvokų, nesuvokiamų terminų, diskriminaciją kurstančių žodžių junginių.

Pirmasis sudegė Juozas Statkevičius.

Buvęs ilgametis Lietuvos geležinkelių direktorius Stasys Dailydka nesijaučia kaltu dėl 28 milijonų baudos, Europos Komisijos (EK) skirtos Lietuvos geležinkeliams už tai, kad apribojo įmonės „Orlen“ konkurenciją. „Tai ne mano problema“, – atsakė įžūliai, paklaustas, ar jaučiasi kaltu dėl sprendimo išmontuoti bėgius iš Mažeikių į Latviją, neleidžiant bendrovei „Orlen“ eksportuoti ten naftos.

Kas yra šeima?

Sekmadieniais prekybos centrai turėtų būti uždaryti. Ko ten eiti šventą dieną? Prekės brangios, kokybė prasta, pardavėjai pavargę. Be to, mes, krikščionys, juk turime kitų pareigų.

Praėjusią savaitę, savo komentare rašydama apie mokytojų trūkumą lenkų mokyklose, supratau, kad paliečiau tik problemos paviršių. Ir kaltas čia ne mano neatidumas – tiesiog pati problema dar gilesnė, didesnė ir skaudesnė, nei iš pradžių atrodė.

Politinės korupcijos pėdsakų mūsų gintarinėje respublikoje daugėja kaip – nesirenkant žodžių – musių pavasarį. Šiandien dėl neteisėtų veiksmų kaltinami ne tik aukšto rango politikai, bet ir politinės partijos.