Taip, Druskininkuose labai gražu, smagu, jauku ir šaunu.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo komentaras dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą (Nr. 69317/14)

Vasaris Lietuvą kaitins, drebins ir iš žiemos sąstingio vaduos ne vienu svarbiu įvykiu. Tik nebūkite tokie nuobodūs ir negalvokite vien apie Vasario 16-osios minėjimą, nes tų įvykių bus daugiau, ir kur kas labiau intriguojančių už kažkokias ten istorines sukaktis. Bent jau taip atrodo peržvelgus spaudą, ypač pavarčius moterims skirtus žurnalus. Šiandien perskaičiau mažiausiai keturis ir visuose skelbiama, kad jau netrukus Lietuvos kino teatrus pasieks kultinės erotinės trilogijos „50 pilkų atspalvių“ paskutinė filmo dalis – „50 išlaisvintų atspalvių“, bet apie Lietuvos valstybės išsilaisvinimo kelią, nors ir artėja šalies 100-metis, nerašoma nieko.

Kurį laiką dvejojau, kaip pavadinti šį tekstą. Visgi palikau pirminį, spontaniškai gimusį variantą – pirštai patys jį surinko. Tiesiog garsiai išmušė, klavišas po klavišo. Kai ruošiuosi aptarti kokią nors problemą, šitaip atsitinka – pajuntu tokį energijos pliūpsnį, kuris mažai tepalieka manyje švelnumo. Bet kitaip ir būti negali – neryžtingi trypčiojimai prie tiesos neveda.

Moterys dažnai pasvarsto, kokio vyro jos norėtų. Kad svajonė įgautų aiškesnį pavidalą, sudarinėjami pageidaujamų savybių sąrašai, mintyse kuriamas tobulo princo portretas, apie tai kalbama su draugėmis, fantazuojama prieš miegą. Tad kokio gi JO reikia? Turtingo, sportiško, mokančio pajuokauti, pasirengusio tėvystei, mylinčio, rūpestingo, ištikimo, tvarkingo, protingo, išsilavinusio, mandagaus, galantiško, ištvermingo... Tikiu, prigalvoti galima daug ir reikalavimų kiekviena turi vis kitokių. Bet aš šįkart pasakysiu kur kas paprasčiau.

Dažnas mūsų pakeiksnoja įkyrias reklamas, nutraukiančias filmą įdomiausioje vietoje ar grojančias ilgiau nei mėgiama muzika radijo stotyse. Stengiamės ignoruoti stendus gatvėse ir praverčiame nemažą dalį storo žurnalo, tačiau reklamos, nepaisant mūsų pastangų, įsirėžia į atmintį labiau nei draugų gimimo datos. Net jei neskubame pirkti reklamuojamo produkto, galime nesunkiai atkartoti populiariausius šūkius ir frazes. Būtų gerai, jei studentai taip gerai įsidėmėtų bent nedidelę dalį dėstomų paskaitų!

Ar galėtumėte didžiuodamiesi pasakyti, jog Jūsų vaikas kartais pameluoja? Žinoma, ne. Juk už melą įprasta barti, bausti, smerkti, tai laikoma problema, elgesiu ar įpročiu, kurio jokiu būdu negalima toleruoti. Pats žodis „melagis“ turi ištisą neigiamų konotacijų paletę: jis yra tas, kuris neigia realybę, manipuliuoja, apsimetinėja, gyvena fantazijų pasaulyje, klaidina kitus žmones, nepaiso visuotinai priimtų tiesos ir teisingumo vertybių.

Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.

Praėjo adventas, atšventėme Kristaus gimimą, pražygiavo ir Trys karaliai. O kas dabar? Stengsimės kaip nors išgyventi sausį?