Prastas derlius ir vangiau augantis eksportuojantysis sektorius prislopino Lietuvos ūkio plėtros tempą, tačiau šį nepalankų poveikį iš dalies atsvėrė suaktyvėjusi mažmeninės prekybos veikla. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį per metus padidėjo 2,7 proc. Pirmąjį pusmetį jis paaugo 3,7 proc. Kitų metų prognozė iš esmės nesikeičia – ūkis augs gana sparčiai, tačiau tempas lėtės.

Kiekvieną dieną „Swedbank" klientai atlieka beveik 300 tūkst. bankinių operacijų. Skaičiuojant, kad vienai operacijai atlikti reikėtų vos 1 minutės, bendras visoms dienos kasdienėms operacijoms reikalingas laikas sudarytų 5 tūkst. valandų arba daugiau nei 200 dienų. Kaip per vieną darbo dieną banko klientai gali atlikti operacijų, kurios turėtų užtrukti šimtus kartų daugiau laiko? Elementaru, atsakytų legendinis detektyvų herojus - naudodamiesi elektronine bankininkyste.

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę valgyklose atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, mokyklose taip pat diegiami elektroniniai moksleivio pažymėjimai, integruoti su e-piniginės funkcija. Vaikams siūlomos ir apyrankės, kuriomis atsiskaitoma kaip bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis. Tėvai noriai domisi šiomis technologijomis − vieniems rūpi, kad vaikas išmoktų valdyti finansus, kitiems aktualu, kad tiesiog jie nepamestų monetų ar banknotų. Tad kokie turėtų būti pirmieji žingsniai elektroninių kišenpinigių link?

Klysta kone visi Lietuvos žmonės, žvakutes ant artimųjų kapų uždegantys lapkričio 1 dieną. Iš tiesų tai daryti reikėtų lapkričio antrąją, per Vėlines. Visa laimė, kad dėmesį į šį nesusipratimą bei tradicijas iš esmės neigiančią klaidą jau pastebėjo ir politikai.

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius. Vien per pastaruosius metus vidutinė jo kaina mažmeninėje rinkoje sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Parduotuvėse baltojo cukraus buvo galima nusipirkti nemokant nė 50 euro centų už kilogramą, kai didmeninėje Europos rinkoje šios žaliavos kaina svyravo apie 35 euro centus. Tačiau ką reiškia šis kritimas ir kaip ilgai džiaugsis saldėsių mėgėjai?

Mieli tėveliai, tik įsivaizduokite: išleidžiate savo atžalas į mokyklą, tikėdamiesi, kad jie ten skaito, rašo, gilina žinias, rengiasi egzaminams ir atsakingai kuria savo ateitį. Cha, pasvajokite! Aš jums papasakosiu realų scenarijų, kaip viskas vyksta: šlovės ištroškę politikai veržiasi į Jūsų vaikų mokyklas, pamokos dėl šių prašmatnių šulų tučtuojau atšaukiamos, ir mieli mokiniai klauso rinkiminės agitacijos bei įvairaus lygio smegenų plovimo.

Neturėti darbo – nieko čia labai blogo. Galima juk palaukti, paieškoti, pasižvalgyti ir galiausiai susirasti.

Atsižvelgdami į pastarųjų kelerių metų darbo jėgos kaštų augimo tempą, SEB banko ekonomistai Baltijos šalyse prognozuoja, kad savo algomis prilygti Šiaurės šalims turėtume per tris – keturis dešimtmečius. Net jei ši žinia ir nuvilia, tai yra optimistiniai skaičiavimai. Juos atlikdami SEB banko ekonomistai neatsižvelgė į ekonomikos ciklus ir natūralų ūkio augimo sulėtėjimą, kuris padidintų atotrūkį ir gerokai pailgintų laiką, reikalingą Švedijai bei Suomijai prisivyti.

Spalio 5-oji – Mokytojų diena. Šia proga mokytojai dažniausiai gauna daug gėlių... Kiek atsibodę, tiesa? Gal geriau šįkart vietoje rožių įteikime mokytojams galimybę tobulėti ir tapti tokiais, apie kokius svajoja mokiniai.

Sulaukus auksiniu vadinamo amžiaus sustiprėja noras realizuoti svajones, kurių nepavyko įgyvendinti anksčiau. Šios svajonės gali būti labai įvairios: vieniems tai sportinis automobilis ar motociklas, kitiems sodyba ant ežero kranto ar tikslas aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių. Yra ir dar vienas šias svajones vienijantis dalykas – tam įgyvendinti gali prireikti nemažai lėšų.