Jau prieš kurį laiką Lietuvos skiepų kalendoriuje atsidaro naujovė. Įvardyta ji labai revoliucingai ir daug žadančiai – tai skiepai nuo gimdos kaklelio VĖŽIO. Vakcinuojamos mergaitės nuo 11 metų, tai nieko nekainuoja. Jei pasiskiepyti nori vyresnė moteris, tada jau teks papurtyti kišenes.

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip: „Kaip ilgai gyvensiu?“ Žinoma, mums gali pakakti „tikiuosi, kuo ilgiau ir laimingai“. Bet valstybei planuojant ilgalaikę raidą ir būdus gyventojų gerovei didinti svarbu atsižvelgti į gyvenimo trukmę. Ypač siekiant kurti tokią pensijų sistemą, kuri ir užtikrintų orią senatvę kad ir kokio amžiaus sulauktų reikiamą darbo stažą sukaupęs gyventojas, ir leistų veiksmingai skirstyti valstybės išteklius vidutinei gyvenimo trukmei vis ilgėjant.

Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiausiai nuo alkoholio žalos nukenčia vaikai: užaugę su geriančiais tėvais jie net 7 kartus dažniau ir patys tampa priklausomi nuo alkoholio.

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada atspindi realią situaciją, ne visada yra teisingos, bet sukelia nemalonius jausmus. Dažniausiai jausmus kelia ne tik tam tikra situacija, bet ir tai, kaip mes tą situaciją suvokiame, ką apie ją galvojame. Tad mes ne tik stengiamės dėl savęs, bet ir kartais patys sau sutrukdome, rašoma pranešime spaudai.

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs lėčiau, o tai pradės neigiamai veikti ir bendrojo vidaus produkto (BVP) raidą. Po lėtesnio augimo pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas metams persiritus į antrąją pusę rodo atsigavimo ženklus, o rugpjūčio mėn. net siekė rekordinį praėjusių metų augimą. Esant tokiems svyravimams – kaip užbaigsime šiuos banguojančius metus ir kas laukia kitąmet?

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa žievė, stipriau paspaudus, ji dar padovanoja kelis lašus sulčių. Pirmuosius tris šių metų ketvirčius, nepaisant sparčiai mažėjusio darbingo amžiaus šalies gyventojų skaičiaus, užimtųjų skaičius Lietuvoje didėjo. Tačiau darbuotojų pasiūla senka ir kyla klausimas  kiek ilgai dar galėsime spausti šį apelsiną. Kiek potencialo dar yra Lietuvos darbo rinkoje?

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką baigus studijas tampa vis sunkiau, o būsto politikoje jaunimas nėra prioritetas. Tai patvirtino ir neseniai atliktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų tyrimas.

Nemėgstu komedijų ir jų nežiūriu, nes nieko jose juokingo. Pokštai tokie, kad kartais tik verkti norisi. O po paskutinės mano matytos komedijos turbūt tiesiog kibirais raudos visi vilniečiai (ypač) ir kiti lietuviai. Nes kaip kitaip sveikam žmogui reaguoti į šitokius kadrus?

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečią šių metų ketvirtį buvo 2,2 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,7 procento). Šalies ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį pristabdė beveik ketvirtadaliu prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį. Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė dėl sezoniškumo trečią ketvirtį sudaro beveik 6 proc. BVP, tad akivaizdu, kad smarkiai smukęs derlius daro vis dar nemažą įtaką ekonomikos pokyčiams. Per devynis mėnesius šalies BVP padidėjo 3,2 procento.

Niekas nežiūri „Farų“. Tik paklauskite kieno nors: draugų, šeimos narių, kaimynų, kolegų. Ne, ne, purtys galvas jie, juk tai taip kvaila. Yra rimtesnių, geresnių, labiau laiko vertų laidų ar šiaip užsiėmimų, sako žmonės.