„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentuoja, kad nepasitvirtinus lūkesčiams dėl greito JAV ir Kinijos susitarimo dėl laisvesnės prekybos, įtampa prekybos fronte ir finansų rinkose toliau didėja.
„Pasaulinė prekyba pastaraisiais mėnesiais jau traukėsi, ir pagrindinė to priežastis buvo JAV ir Kinijos importo tarifų didinimas, kurio pasekmės nuvilnijo ne tik per šias dvi didžiausias pasaulio ekonomikas. Eksporto užsakymai mažėja ne tik JAV ir Kinijoje, bet ir Vokietijoje, Japonijoje ir kitose pramoninėse šalyse. Kadangi rudenį, tikėtina, įvyks dar vienas tarifų didinimo raundas, artimiausiu metu prošvaisčių tikėtis sunku“, − sako N. Mačiulis.
Pasak jo, daugelis išankstinių indikatorių, rodančių pramonės ir eksporto tendencijas, jau nukrito į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų. „Swedbank“ ekonomistai sumažino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 2,9 procento, bei mano, kad išlieka nemaža ir dar prastesnio scenarijaus rizika. Vokietijai prognozuojamas vos 0,2 proc. siekiantis augimas, ir šios šalies, kaip ir kai kurių kitų didelių pramoninių valstybių ekonomika gali pasinerti į trumpalaikę recesiją.
„Jei tai būtų vien didesni importo tarifai, našta nebūtų tokia nepakeliama, tačiau mes taip pat stebime rekordiškai didelį ekonominės politikos neapibrėžtumą ir geopolitines rizikas. Vis didėja tikimybė, kad JK iš ES pasitrauks be susitarimo, auga įtampa tarp JAV ir Irano bei tarp Kinijos ir Honkongo, o centrinių bankų galimybės stabilizuoti verslo ciklą išlieka labai ribotos. Tokiame kontekste tikėtina, kad ne viena įmonė pristabdys investicijas, o prastesni gyventojų lūkesčiai gali prislopinti ir vartojimo augimą“, − komentuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad ir JAV federalinių rezervų sistema, ir Europos Centrinis bankas jau šių metų rugsėjo mėnesį dar labiau mažins bazines palūkanas, tačiau monetarinės politikos galimybės šiame kontekste yra labai ribotos.
„Daugelis euro zonos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, iki 10 metų siekiančiam laikotarpiui gali pasiskolinti už nulines ar net neigiamas palūkanas. Tačiau žema pinigų kaina neturi jokios reikšmės, jei tie pinigai nėra įdarbinami į produktyvius aktyvus. Tokiame kontekste daug svarbesnė yra fiskalinė politika, galinti paskatinti paklausą, spręsti socialines bei aplinkosaugos problemas ir padidinti ilgalaikį regiono konkurencingumą. Vyraujant tokių palūkanų aplinkai, visi mes esame keinsistai“, − apibendrina N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomikos atsparumas stebina, tačiau lėtėjimas − neišvengiamas
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos BVP viršijo visas prognozes ir augo net 4,2 procento. Nepaisant besitraukiančios Vokietijos pramonės bei neigiamų pasaulinių tendencijų, nesulėtėjo nei pramonės, nei investicijų augimas. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba išaugo 5,5 procento, o materialinės investicijos pirmąjį pusmetį augo net 12,7 procento.
„Lietuva yra labai atvira ekonomika, todėl negalime tikėtis, kad mažėjanti pasaulinė prekyba niekaip nepaveiks Lietuvos eksportuotojų. Kol kas eksporto užsakymai bei įmonių lūkesčiai beveik nesusvyravo, tačiau yra nemažai prielaidų manyti, kad kitais metais eksportas augs lėčiau arba jo augimas kuriam laikui iš viso sustos“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„Swedbank“ šių metų Lietuvos BVP prognozę padidino iki 3,7 procento, tačiau 2020 metais mato gerokai kuklesnį vos 2,0 proc. sieksiantį augimą.
„Nepaisant gana niūraus pasaulinio konteksto, Lietuva turėtų išvengti ekonomikos nuosmukio. Vidaus paklausą ir toliau palaiko ne tik pastebimai augęs vidutinis darbo užmokestis bei didėjęs užimtumas, bet ir rekordiškai aukšta grynoji imigracija. Per septynis šių metų mėnesius į šalį imigravo virš 6000 gyventojų daugiau nei emigravo. Tikėtina, kad ir kitais metais į Lietuvą atvykstančių gyventojų bus daugiau nei iš jos išvykstančių“, − teigia N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas 2020 ir 2021 metais sulėtės iki 5 proc., o infliacija išliks kukli ir sieks tik 2,5 procento.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir nėra jokių jos perkaitimo ženklų, todėl išoriniai šokai yra daug lengviau absorbuojami, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos užsienio prekybos perteklius siekia apie 3 proc. BVP, valdžios sektoriaus pajamos išlaidas viršija ketvirtus metus iš eilės, būsto įperkamumas išlieka rekordiškai aukštas, o įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai augo lėčiau nei jų pajamos.
„Prognozuojame, kad kitais metais pirmą kartą po ketverių metų pertraukos valdžios sektoriaus biudžetas bus vėl deficitinis. Tačiau tai nėra blogai – Lietuva iki dešimties metų laikotarpiui tarptautinėse rinkose gali skolintis už neigiamas palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms reikia pasinaudoti galimybe nemokamais pinigais paskatinti šalies ekonomiką ir amortizuoti galimą neigiamą išorinį šoką, o ne svarstyti, kaip suveržti fiskalinius diržus“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
